Ką gi, baigiau skaityti Aurimo Guogos knygą „Sėkmingos tautos idėja“. Tiesa pasakius, nesitikėjau iš nemokamos knygos tokių stiprių idėjų. Minusas man už pirmalaikį nusistatymą. Autoriaus tikras intelektualas. Iškeliami mūsų visuomenėje vyraujantys probleminiai klausimai ir po to nuosekliai, intelektualiai atsakoma į juos. Išsprendžiami taip, kad kyla mažai arba nekyla išvis abejonių ar klausimų. Turiu pagirti, Aurimo minčių dėstymo stilius įtraukia nuo pat pirmų sakinių.

Knygoje išdėstyta ne tik pati sėkmingos tautos vizija, bet ir paliesta nemažai asmeninio tobulėjimo (saviugdos) temų. Be kurių, žinoma, nebūtų ir šios trumpos apžvalgos. Įstrigo mintis jog pirma pokytis  turi prasidėti nuo mūsų, nes mes ir esame ta visuomenė, vienas nedalomas „organizmas“. Būtina nustoti kaltinti kitus ir rimtai pažvelgti į save iš šono, o tada imtis konkrečių veiksmų. Nežinojimas ką daryti reiškia mūsų atsakomybės stoką.

Visuomenėje sklando daugybė mitų ir neigiamų įsitikinimų. Kiekvienas, kartu ir visi drauge, turime stengtis išsklaidyti tuos mitus bei sistemingai, nuosekliai keisti įsitikinimus. Jei matome negerovę ar piktnaudžiautoją turime ryžtingai, tuoj pat imtis veiksmų, kad jį sustabdytume. Vėliau bus tik sunkiau arba per vėlu piktavalį suvaldyti.

Aurimas taip pat mus moko tapti dvasiškesniais ir pranašauja šviesią ateitį jei pasuksime šiuo keliu. Iš tikrųjų būtų nuostabu jei pranašystė išsipildytų. Pradedu nuo savęs ir padedu kaip tik galiu, kad tai taptų realybe.

Autorius dvasiniu pradu išnagrinėja alkoholizmo problemą. Išskiriami šeši santykių su alkoholiu etapai. Dvasiniu požiūriu žiūrint viskas palieka aišku ir paprasta. Šiuo metu esu pirmame etape, bet horizonte save įžvelgiu ir nuliniame. O jūs?

Labai sužavėjo žydų judaizmas, kaip dvasinė tradicija. Pats gyvenime esu sutikęs vos keletą žydų, tai iki šiol apie juos ne ką žinojau. Aurimo mintys praplėtė pažinimą ir labai sudomino. Pasirodo šalia mūsų gyvena didūs išminčiai. Manau, padėtas stiprus pamatas antisemitizmo išnykimui.

Autorius pateikia unikalų požiūrį į krikščionybę su kuriuo dar neteko susidurti. Paliestos heroizmo bei romantikos temos. Aš manau, kad heroizmas gali būti ir kiek kitoks nei vaizduojamas televizijos ekranuose. Galbūt šių temų išvis nereikėjo knygoje?

Kaip supratau, autorių parašyti šią knygą įkvėpė mus užgulusi taip eskaluojama finansinė krizė, o iš tikrųjų tenka pripažinti – dvasingumo krizė. Pasirūpinkime Lietuvos ir savo ateitimi. Skaitykime.

Papildomai:

A. Guogos asmeninis puslapis

Žymės: alkoholis, antisemitizmas, asmeninis tobulėjimas, Aurimas Guoga, dvasingumas, heroizmas, idėjos, įsitkinimai, išmintis, judaizmas, kaltinimai, krikščionybė, mitai, pokyčiai, romantika, ryžtas, saviugda, veiksmai, visuomenė, vizija, žydai

Nuo pat mažų dienų esame mokomi elgtis atsargiai, nesikišti, nerizikuoti, neišsišokti. Kasdien girdime tokius pamokymus: „Neik arti ugnies – nudegsi. Nekopk į kalną, nes gali nukristi. Būk realistiškas, nes nusivilsi svajonėmis. Baik universitetą, kitu atveju negausi gerai apmokamo darbo“. Šie pamokymai yra grįsti baime. Jie formuoja neigiamą požiūrį į gyvenimą, o tai yra kliuvinys norint patirti pilnatvę gyvenime.

Klausimas, ar norime gyventi šiose nepagrįstose baimėse? Gali būti jog turime savo gyvenimo viziją, kur nesikeliame šeštą valandą ryte ir neskubame į darbą. Gali būti, kad į mūsų gyvenimo viziją neįeina studijavimas universitete, bet nusileidžiame, neišsišokame, nerizikuojame artimųjų pritarimu, savo saugumo jausmu ir darome tai, ką daro visi. Daug žmonių siekia aukštojo mokslo diplomo vien dėl to, kad mano jį turėdami užsitikrins sotų rytojų. To niekas garantuoti negali, įskaitant, ir diplomą. Saugumas, kurį norime susikurti yra tik iliuzija. Vieną dieną gali dirbti gerai apmokamą darbą, o kitą netekti šios „šiltos vietelės“. Ką jau ir kalbėti apie kasdienius pavojus, tokius kaip patekimas į avariją… Pavojai nuolatiniai mūsų gyvenimo palydovai. Visai nesvarbu ar būsime baimėse ir nedarysime to, ko norime, ar rizikuosime ir kursime pilnatvę, pavojai vis tiek bus su mumis. Išmintinga yra gyventi taip, kad nereikėtų gailėtis jei šiandien būtų paskutinė gyvenimo diena…

Klauskime savęs drąsių klausimų. Nenuilsdami ieškokime atsakymų. Nevenkime darbo, prasmingų pastangų, nes tai pilnaverčio gyvenimo komponentai. Kartais papuolame į nežinią, tada darykime tai, ką sako intuicija. Taip, tam reikia drąsos. Drąsa mumyse. Surizikuokime, kad sužinotume kiek jos mumyse.

Žinoma, vengti kraštutinumų ir nerizikuoti aklai yra išmintinga. Pulti pirkti už visas santaupas nežinomas kompanijos akcijų yra jau net ne naivu, bet pražūtingai kvaila… Rizikuoti, nereiškia negalvoji. Apskaičiuoti, pasverti, susidėlioti už ir prieš yra būtina. Apie tai kalba ir liaudies išmintis: „Devynis kartus pamatuok – dešimtą pjauk“. Taip ir priimant svarbius, reikšmingus sprendimus, devynis kartus pagalvokime, o dešimtą nuspręskime ir imkimės veiksmų. Vertinkime savo galimybes, galimą riziką, bet neužmirškime ir apie galimą naudą. Kartais pralaimėtas mūšis yra geriau nei pergalė. Klaida? Padarykime išvadas, koreguokime planą ir siekime tikslo toliau.

Gyvenimas pilnas dovanų, tereikia eiti, rizikuoti ir pasiimti jas. Verta įsidėmėti jog nesiekdami jokių tikslų, taip pat rizikuojame, tik šiuo atveju nežinia kuo…galbūt pačiu savimi? Sužinokime kainą, kurią turėsime sumokėti rizikuodami ir sumokėkime. Taigi, jau dabar pagalvokime kur galime surizikuoti ir rizikuokime! Tegul rezultatai nustebina…

Žymės: atsakymai, baimė, drąsa, gyvenimas, gyventi, išmintis, neigiamas požiūris, pamokymai, pavojus, pilnavertis gyvenimas, pritarimas, rezultatai, rizika, saugumas, sprendimai, svajonės, vizija