Taigi, tai toks paprastas dalykas – paimi ir pradedi planuoti. Deja, tai nėra taip paprasta. Pasidalinu savo patirtimi. Pirma savaitę planuoti lengviausia – veda entuziazmas ir motyvacija (pavyzdžiui, perskaičius knygą apie planavimą). Antrą jau sunkiau, bet laikaisi valios pastangomis. O trečią? Kada išblėsta entuziazmas ir valios pastangos išsenka paprasčiausiai pasiduodame. Šis procesas sukelia šiek tiek neigiamų emocijų, bet vis tik nesunkiai išmetame tai iš galvos. Pagaliau vėl galime gyventi nerūpestingai. Nesuvokiame jog galima gyventi nerūpestingą, spontanišką ir pilną nuotykių gyvenimą kurtu ir planuodami, bet palikime šią mintį kitam kartui.

Žmonės įvaldę planavimą ir to mokantys kitus dažnai pamiršta jog jo knygą skaito žmogus, kuris tikriausia gyvenime nėra planavęs (turiu galvoje sistemingą planavimą raštu, programa ir t.t.). Duoda aibę patarimų kaip planuoti, liepia sudaryti dešimt skirtingų planų, išnagrinėjamas kiekvienas niuansas ir taip galva yra perkraunama informacija. Žmogui pasidaro per sunku ir sudėtinga. Per sunki pradžia, kai reikia vienu ypu gyvenimą suplanuoti.

Laimei, po ilgų paieškų radau tą kažkur pamestą pradžią į planavimo pasaulį. Su ja supažindino sumaniojo Tim’o Ferris’o knyga. Sėkmingai sau pritaikiau ir nekantrauju pasidalinti. Paprasčiau ir būti negali (tikrai) tereikia: kasdien prieš sekančią dieną atrasti 3 minutes ir užsirašyti 3 pačius pačius svarbiausius darbus, kuriuos turime atlikti rytdiena. Kiekvienam darbui aprašyti turi išsitekti su 5-6 žodžiais. Sekančią dieną prieš pradėdamas darbus turime pasižiūrėti ką esame užsirašęs ir pareigingai tai atlikti. Atminkime, pirmiausia svarbiausi darbai, o smulkmenos po to jei lieka laiko.

Viskas. Jokių ilgų pusvalandžių ar valandų „laužant“ galvą. Jokių ilgiausių darbų sąrašų. Ką reikia padaryti – tai atsisėsti, pasižiūrėti į laikrodį ir per tris minutes užrašyti tuos tris būtiniausius, svarbiausius darbus, kuriuos turime atlikti rytdiena. Neužmirškime glaustumo (5-6 žodžiai per darbą). Kodėl tai veikia? Todėl, kad išvengiame planavimo vardan planavimo. Toks planavimo būdas padeda realiai atlikti užsibrėžtus darbus, o ne žaisti „galvotus“ ir protingus. Tai glausta, tai trumpas sąrašas, kurį kasdien vykdant kyla pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad galime atlikti viską, ką esame suplanavę.

Ir dar, neprivalome planuoti smulkmenų. To tūkstančio smulkių darbelių kuriuos norėtume atlikti per dieną. Ką turime padaryti, tai tuos tris svarbiausius darbus, jie turi daryti tą tikrąjį pokytį mūsų gyvenime. O su visais kitais kaip išeis, taip bus gerai. Niekas neįvertins mūsų pastangų sukelti sau galvos skausmą, bet įvertins mūsų atliktus darbus, progresą. Sėkmės ir telydi jus pats ilgiausias atliktų darbų sąrašas, o ne norimų atlikti!

Žymės: darbų sąrašas, emocijos, entuziazmas, gyvenimas, motyvacija, nuotykiai, pastangos, planavimas, progresas, rašymas, suvokimas, valia

(balsų: 9, vidurkis: 5.00 iš 5)

Savidrausmė – tai vienas iš būdų ugdyti save. Įsivaizduok ką galėtum pasiekti jeigu būtum kur kas drausmingesnis? Tarkim, nori nustoti valgyti saldumynus ar vartoti alkoholį. Nedrausmingam žmogui, tai neįgyvendinami norai, o drausmingas žmogus ne tik nori, bet ir gali bei įgyvendina šiuos savo norus. Ką gi turi drausmingas žmogus, ko neturi nedrausmingas? Štai penkios savybės iš kurių atpažinsi drausmingą žmogų.

Suvok ir priimk realybę sąmoningai. Atrodo paprasta, bet iš tikrųjų anaiptol taip nėra. Dažnai pervertiname savo galimybes arba atvirkščiai jų neįvertiname. Drausmingas žmogus žino ką jis gali padaryti ir ko ne. Mano patarimas būtų visų pirma susivokti kokioje padėtyje esi dabar, kokie tavo prioritetai, ką nori pasiekti ir tik tada imtis kažkokių konkrečių veiksmų. Drausmingas žmogus žino ko nori iš gyvenimo, žino kur link juda ir žino ką gaus pasiekęs savo tikslus.

Pasinaudok valios galia ir nukreipk save norima linkme. Padedamas valios stiprybės gali įveikti save, bet tiktai trumpam. Tarkim, nori mesti rūkyti, gerai, savo valios pastangomis nerūkai vieną dieną, antrą, trečią, bet ketvirtą vis tiek grįši prie įsišaknijusio įpročio, nes vien valios pastangomis įpročio neįveiksi. Veik gudriau – keisk aplinką! Nebesilankyk vietose, kuriose rūkoma, venk rūkančių draugų, bet jau tol, kol galėsi atsispirti cigaretės dūmui, nesinešiok su savimi cigarečių, kad palūžęs neužsirūkytum ir galbūt dar nespėjęs prieiti parduotuvės vėl sugebėsi save sutramdyti.

Mėgaukis sunkiu darbu. Daugelis ieško lengvų kelių tikslui pasiekti. Internete galima rasti daugybę „stebuklingų“ mokomųjų programų, „auksinių“ žmonių, kurie teigia tau padės lengvai, greitai ir daug uždirbti, bet tai yra protingų žmonių apgaulės bei melagystės, bet vis dėlto daug žmonių patiki tokiais „geradariais“. O kodėl jie tiki? Nes bijo sunkaus darbo. Drausmingas žmogus nebijo sunkaus darbo ir jis net negalvoja, kad jis sunkus, jis dirba. Svarbu yra „pralaužti“ tą visuomenės suformuotą sunkaus darbo baimę. Sunkiai dirbantis žmogus, kad ir jam ir nelabai sekasi, jis vis tiek po truputi kils ir kils aukštyn, link savo tikslų įgyvendinimo. O lengvo kelio ieškotojas taip ir stovės vietoje nieko nepešęs.

Būk darbštus. Yra daug darbų, kurie nėra sunkūs atlikti, bet norint juos padaryti reikia ryžto. Tarkim, kad ir nukasti sniegą kieme ar suplauti indus. Darbštus žmogus nekaltina, neišsisukinėja ir neatidėlioja, o ima ir padaro. Darbštumas – tai veiksmas.

Atkaklumas ir užsispyrimas – tai drausmingo žmogaus bruožai. Toks žmogus sąmoningai valdo save, nesvarbu kokia jo emocinė būsena, jis vis tiek darbą atlieka. Šios savybės ypač praverčia siekiant ne vienadienių tikslų. Aišku, būti kvailai atkakliam nereikėtų, žmogus nuolat keičiasi, to pasekoje, keičiasi ir jo tikslai, todėl kartais tenka pasiduoti ar pakeisti savo planus, kad kitoje srityje ar kitame projekte pasiektum daugiau.

Ugdyk savidrausmę ir suprasi, kad tu gali pasiekti tai apie ką galbūt net nedrįsai pasvajoti. Sąmoningumo, valios stiprybės, sunkaus darbo, darbštumo (ryžto) bei atkaklumo, mieli skaitytojai!

Žymės: atkaklumas, darbštumas, emocijos, norai, pasiekimai, ryžtas, sąmoningumas, savidrausmė, sunkus darbas, tikėjimas, tikslai, valia

(balsų: 11, vidurkis: 5.00 iš 5)

Mankšta užima svarbią vietą mano gyvenime. Tai nebūtinai turi būti ryte atliekami kūno tempimo pratimai ar bėgiojimas, bet mankšta – tai jodinėjimas, šokių pamokos, čiuožimas ant ledo ir t.t., nes šios veiklos reikalauja fizinio aktyvumo. Taigi, kiekvienas gali atrasti sau tinkančią bei patinkančią mankštą. Kad įtikinčiau, jog fizinė veikla nėra laiko švaistymas, pateikiu devynias priežastis, kodėl verta mankštintis.

Mankšta pakelia nuotaiką, atgaivina. Bėgimas parku šiltą vasaros rytą, gaivus oras, įvairūs kvapai – visa tai pakilios nuotaikos garantas. Po darbo praleista valanda sporto salėje – atgaivina, ypač jei dirbi protinį, sėdimą darbą, patiri daug streso.

Mankšta ugdo valią, ištvermę. Kasdieninis mankštinimasis padės ne tik sutvirtėti fiziškai, bet ir protiškai. Tai yra tokia veikla, kuria turi užsiimti nuolat, be didesnių pertraukų, kitaip nepajusi tikrosios mankštos naudos. O nuolatinis proceso kartojimas ugdo valią bei ištvermę.

Mankšta padeda palaikyti formą, atsikratyti viršsvorio. Jokia dieta taip nepadės, kaip sportas. Sudeginsi nereikalingus riebalus, išryškinsi kūno formas, taip pat labiau pasitikėsi savimi.

Nuolat sportuojantys žmonės yra energingesni. Nuolat mankštintis yra sunku tik tol, kol tai nėra įprotis. Bet kai nugalime pirminį diskomfortą, greitai pajusime šio triūso vaisius. Tada jautiesi gerokai žvalesnis, vikresnis, o svarbiausia – energingesnis.

Mankšta stiprina tavo širdį bei plaučius. Sportuodamas apkrauni širdį, ji turi greičiau „filtruoti“ kraują. Širdis taip pat yra raumuo, kuris nuo susitraukinėjimo palaipsniui sustiprėja. Taigi, vėliau bus mažesnė tikimybė susirgti širdies ligomis ar patirti širdies smūgį.

Mankšta padeda stiprini, auginti raumenis, kaulus. Dar niekam nepakenkė fizinė jėga. Galėsi dirbti sunkesnius fizinius darbus – greičiau, efektyviau ir jausi mažesnį nuovargį. Argi tai ne nuostabu? Augant, tvirtėjant raumenims, savaime tvirtės ir kaulai, nes jiems reikės išlaikyti didesnę raumenų masę.

Nuolat sportuojantis žmogus miega geriau. Geriausiai žmogus miega tada, kai per dieną išnaudoja visas – tiek protines, tiek fizines – jėgas. Tik jokiu būdu negalima sportuoti prieš einant miegoti, nes tada po mankštos jausiesi pernelyg žvalus, kad užmigtum.

Sportuojantis žmogus – sveikesnis žmogus. Turbūt ne paslaptis, kad sportuojantys žmonės serga rečiau, be to, tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis sumažėja, pavyzdžiui, krūties vėžiu, artritu ir kt. Pamiršite ir tai, kas yra aukštas kraujospūdis.

Mankšta – laisvalaikio praleidimo forma. Laisva sekmadienio popietė? Gal prasimankštinam? Neužmirškite pasikviesti draugų, juk drauge smagiau.

Ar įtikinau, kad mankštintis verta? Tikiuosi! Pirmyn lieti prakaitą vardan tobulesnio gyvenimo.

Žymės: dieta, diskomfortas, energingumas, ištvermė, laiko švaistymas, laisvalaikis, ligos, mankšta, miegas, nauda, nuotaika, protas, raumenys, širdis, sportas, Stresas, valia, veikla, viršsvoris

(balsų: 11, vidurkis: 5.00 iš 5)