Straipsniai su žymėmis ‘uždarbis’

Laiminga darbo diena © http://www.flickr.com/photos/casarin/2452465218/ Pagal tai, kaip žmogus reaguoja į sąvoką „darbas“, galima spręsti, kaip sėkmingai jam sekasi realizuoti save gyvenime. Stebėkime save, kai ištariame žodį „darbas“: giliai, lyg su neišsakytu priekaištu atsidūstame? Ar žodis „darbas“ mums asocijuojasi su rutina, nuoboduliu, o gal net kančia?

Ne paslaptis, kad darbas daugelio iš mūsų gyvenime užima reikšmingą vietą. O ar gali būti kitaip, jeigu darbe praleidžiame didelę dienos dalį. Vien dėl šios priežasties verta ieškoti veiklos (darbo), kuri labiausiai atitinka mūsų prigimtinius poreikius. Konfucijus yra pasakęs: „Pasirink mėgstamą darbą, ir tau niekada nereikės dirbti“. Kokia išganinga mintis!

Pinigai ar savęs realizacija?

Pratęskime šią mintį. Kai randame savo mėgstamą veiklą, būtinai turime surasti būdą, kaip iš jos uždirbti. Kodėl? Todėl, kad daugiau nereikėtų dirbti darbų, kurie nėra mums malonūs. Dalis žmonių siekdami žūtbūt greitai praturtėti renkasi perspektyvią, pelningą veiklą užuot užsiėmę savo talentų atskleidimu ir puoselėjimu. Deja, tyrimai rodo, kad 99% žmonių, tapusių milijonieriais, siekė ne pinigų, o realizuoti save per įgimtus gabumus. Jie išsiaiškino savo aistrą ir sekė paskui ją nors ir į pasaulio kraštą. Be to, kiti tyrimai rodo, jog nemėgstamas darbas smarkiai atsiliepia mūsų sveikatai (širdies ligos, diabetas), kadangi nuolatos patiriame chronišką stresą. Taigi, jeigu pinigai tampa prioritetas, laukite ligų, pamirškite turtą ir apskritai – laimę.

Iš tiesų, pagalvokime, kaip malonu būtų užsiimti tuo, kam natūraliai iš prigimties esame gabūs. Tokia veikla sekasi, tobulėjame be didesnių pastangų, tad logiška, jog kyla ir uždarbis. Atkrenta priverstinis poreikis nuolatos save motyvuoti. Kasdien su pasimėgavimu atlikdami šią veiklą, įvertindami jos privalumus, suvokiame žymius ir vis gerėjančius rezultatus, to pasėkoje, natūraliai kyla motyvacija pasireiškianti entuziazmu, darbingumu ir efektyvumu.

Tikriausiai jau „užsikrėtėte“ noru sužinoti, kaip atrasti asmenybės prigimtį atitinkančią veiklą. Iš esmės, tai yra svarbi ir daug ką lemianti savęs pažinimo dalis. Jei pakankamai gerai pažįstate save, tai greičiausiai tą veiklą (ar veiklas) jau esate atradę. Taigi, jeigu jūs nesate patenkintas esamu darbu, nesijaučiate savo vietoje ir jūsų darbo rezultatai gana kuklūs – pirmiausia nukreipkite dėmesį į…savo pomėgius. Čia pirmiausia verta ieškoti tos veiklos, kuri natūraliai jums tinka ir patinka. Už ją, greičiausiai, negaunate jokių pajamų, bet ji jums yra ypatingai maloni. Jūs į ją pasineriate ir daugiau viską aplinkui pamirštate, net ir pavalgyti.

Asmenybės tipologija

Džiaugiuosi tais, kurie jau atrado šią veiklą savo pomėgiuose. Jeigu vis dėlto ir savo pomėgiuose nerandate to, kas jus „uždegtų“, priverstų pasinerti į tam tikrą veiklą pamiršus viską pasaulyje, tada kitas žingsnis yra nusistatyti savo asmenybės tipą pagal MBTI psichometrinius klausimynus. Šie klausimynai padeda žmogui įsigilinti į savo psichiką, suprasti kaip jis suvokia pasaulį ir priima sprendimus.

Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) tipoligonė teorija yra panaudojama asmenybės tipams nustatyti. Iš viso yra 16 galimų asmenybės tipų variantų, kiekvienas jų susideda iš keturių raidžių, nusakančių konkretų tipą. Rekomenduoju atlikti keletą testų su skirtingais klausimais, kad kuo objektyviau nusistatytumėte savo tipą. Objektyvumas taip pat padidės, jeigu testą atliksite vienumoje ir be trukdžių bei remsitės pirmu įspūdžiu, o ne rimtai apmąstydami kiekvieną klausimą. Šiuos testus galite atlikti čia, čia, čia ir čia (anglų k.).

Nusistačius asmenybės tipą galima sužinoti, kokios veiklos (darbai) jums labiausiai tinka. Deja, lietuviškuose internetiniuose puslapiuose prie asmenybės tipų aprašymų nėra pateikiamos rekomenduojamos (tinkamos) asmenybėms veiklos, todėl pateikiu keletą papildomų šaltinių anglų kalba - čia ir čia. Pastebėkite, labai galimas atvejis, kad kai kurie jūsų dabartiniai pomėgiai bus paminėti kaip rekomenduojamos veiklos jūsų asmenybės tipui.

Kita metodika yra – asmeninių vertybių nustatymo metodika, apie kurią plačiau rašo Steve’as Pavlina. Jos tikslas išsiaiškinti, kokios yra mūsų asmeninės vertybės, ką mes iš tiesų vertiname gyvenime. Pirmiausia reikėtų pasiimti tuščią popieriaus lapą, atsisėsti ramioje vietoje, kur jūsų niekas netrukdys ir išsikelti sau esminį klausimą – ką iš tiesų aš vertinu gyvenime? Stenkimės vertybę apibrėžti vienu žodžiu. Tai gali būti pasitikėjimas, laimė, bendravimas, sėkmė, žinios, sąžiningumas, moralė, tikėjimas, draugystė, meilė, intymumas, saugumas, sėkmė, komfortas, turtas, taika ir t.t. Išrašę visas galvoje esančias vertybes užsiimkite jų eliminavimu, tai yra, išbraukite visas mažiau vertinamas, kol liks penkios, dešimt pačių svarbiausių. Kitas žingsnis – vertybes išrikiuoti pagal svarbumą, tai yra, surašyti eilės tvarka nuo svarbiausios iki nelabai svarbios. Būkite kantrūs, tai gali užtrukti, nes būtent prioriteto įvertinimas yra esminis žingsnis šioje metodikoje.

Kai žinosite, ką vertinate, beliks rinktis veiklą, kuri patenkintų tuos jūsų poreikius, kuriuos labiausiai vertinate. Jei pirmoje vietoje yra bendravimas, tai ir ieškokite, kur galėtume patenkinti šį poreikį. Galbūt tai tam tikros konsultacijos, pardavimai, ar vadyba. Ką gi, kai žinosite, ką iš tiesų vertinate gyvenime, lengviau įvertinsite ir geriau suprasite, kokia veikla jums turėtų tikti, o kas tinka, tai ir patinka.

Kokybiški klausimai

Efektyvi metodika yra klausti savęs kokybiškų klausimų. Ką reiškia kokybiškų? Tokių klausimų, kurie turi savyje galios pagerinti gyvenimo kokybę. Čia vėlgi pasitelkite savo kūrybingumą, vaizduotę ir paklauskite savęs:

● Už kokią veiklą aš gaunu daugiausia komplimentų?

● Kas man sekasi be pastangų?

● Ką aš darau savo noru ir entuziastingai?

● Ką galiu dirbti vien dėl to, kad išreikščiau save?

Šiuos ir panašius klausimus nuolat „sukite“ savo galvoje, kol gausite atsakymus. Kartais labai padeda šeimos narys ar artimas draugas. Paklauskite jų, kokia, jų manymu, veikla jums labiausiai tiktų. Atsakymas gali jus nustebinti. Prisiminkite savo draugų situacijas, „iš šono“ jos labai aiškios, o sprendimai paprasti!

Žodis pabaigai

Galite nuo ryto iki vakaro peržiūrinėti darbo skelbimus, ieškoti profesijos ar darbo, kuris tiesiog sudomins, patrauks jūsų dėmesį, bet jeigu nepažįstate savęs, nežinote savo vertybių, tai didelė tikimybė jog „prašausite“, susižavėsite veikla, kuri iš tiesų nėra tokia reikšminga jūsų asmenybei. Analizuokite, pažinkite save ir atkakliai ieškokite. Kaip sakoma, kas ieško, tas randa.

Prisiminkite, jei kuo ir verta gyvenime užsiimti, tai tik tuo, nuo ko tampame vis gyvybingesni! Tik išreikšdami savo prigimtinius gabumus ir talentus būsime iš tiesų laimingi žmonės. Padovanokime sau šią vieną iš didžiausių ir maloniausių dovanų – saviraišką.

Žymės: , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

12
Sau

Žūtbūtinis noras būti pranašesniu

   Parašė: Saulius    Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Visi

http://www.flickr.com/photos/schani/355222916/ Ar tau yra kada iškilęs toks klausimas – kodėl kitiems taip gerai sekasi? Atrodo ir man neblogai sekasi, turiu lyg ir mėgstamą darbą, uždirbu gerai, bet tam mano kaimynui (draugui, kolegai…) sekasi kur kas geriau, jis net važinėja su naujutėliu automobiliu… O mano automobilis kelerių metų senumo…gėda. Kuo jis geresnis už mane? Kodėl man taip nesiseka? Kaimynas turi smulkų verslą, bet juk negalėjo tokių pinigų iš jo užsidirbti… Jis yra nesąžiningas. Tikrai kažką apvogė, apgavo. Dar daugiau, jis yra niekšas, nes jo pinigai nešvariai uždirbi. Aš jį niekinu. Ir dar…aš jo tiesiog nekenčiu!

Aš tai vadinu žūtbūtiniu noru būti pranašesniu. Noras būti pranašesniu prieš kolegas, kaimynus, tautiečius. Ego – toks vardas „padaro“ iš kurio kyla šis noras. Jeigu ir toliau leisime savo ego valdyti mus t.y. nurodyti ką galvoti ir ką daryti, tai galiu drąsiai pasakyti jog niekada nesijausime iš tiesų laimingais, nes mumyse gyvens trūkumo jausmas. Karti tiesa, bet kažkas visada bus vienu žingsniu toliau pažengęs nei esame mes. Tai gali nuliūdinti arba gali išlaisvinti. Nebelieka priežasties kodėl turėtume konkuruoti su kitais, o tuo pačiu siekti ne savo norų išsipildymo.

Kaip mes galime save lyginti su kitais žmonėmis jeigu mūsų skirtingos gyvenimo patirtys, skirtingi požiūriai, skirtingos vertybės, skirtingi įpročiai, galų gale skirtingi norai ir troškimai! Kokia prasmė gyventi kitų žmonių norais ir vertybėmis? Kokia prasmė amžinai jaustis nelaimingu?

Vienintelis asmuo su kuriuo gali save lyginti ir už kurį gali būti pranašesnis – esi tu pats. Ar pasikeitei per pastaruosius metus? Ar tavo požiūriu tai teigiamas pokytis? Jei taip, padėkokite sau už tai. Pasidžiaukime, kad esame tokie, kokie esame. Mylėkime save.

Žymės: , , , , , , , , , , , , ,

apie ką intensyviai galvoji ir kuo tiki - tai ir gauni Plačiuose interneto vandenyse plaukioja tokia mokslo teorija anglišku pavadinimu „Law of attraction“, kurios pagrindinė idėja yra tokia – jei tikrai kažko trokštame ir tikime, kad galime tai turėti – po kiek laiko tai ir gauname.

Iš tikrųjų viskas nėra taip paprasta. Turime būti kiek galima konkretesni, kantrūs ir neturėti priešingų savo norui minčių. Pavyzdžiui, trokštame uždirbti dvigubai daugiau nei, kad dabar uždirbame, bet kartu galvojame, kad nesame verti šių pinigų. To pasėkoje, mūsų mintys prieštarauja viena kitai, taigi, troškimas nėra patenkinamas.

Mūsų dominuojančios mintys kuria mūsų realybę. Aš linkęs tikėti šiuo teiginiu. Kiek švelniai parašyta – iš tikrųjų esu įsitikinęs šio teiginio teisingumu. Galiu pateikti pavyzdį iš savo gyvenimo. Šiuo metu galvoju pirkti tam tikro modelio automobilį, intensyviai domiuosi apie jį ir žinote kas atsitiko? Gatvėse aš vis dažniau pradėjau pastebėti būtent šio modelio automobilius ir jų tik daugėja.  Kodėl? Galbūt todėl, kad tai yra mano dominuojanti mintis, kuri pritraukia tai, ko aš noriu – šiuo atveju matyti būtent šio modelio automobilius. Tikiu, kad ne vienas skaitytojas yra pastebėjęs šį reiškinį. Jeigu mūsų dominuojanti mintis būtų nukreipta į papildomą pajamų šaltinio radimą, tai tikėtina, kad pamažu pradėtume pastebėti vis daugiau galimybių užsidirbti papildomai pinigų. Paprasta.

Kas man tikrai patinka šioje mokslo teorija yra tai, kad ji priverčia giliau pažvelgti į savo mintis. Kiekvienas turime „kvailų“ ir įkyrių minčių, kurioms duodame peno mus nuolat trukdyti daryti tai, ką norime daryti ir kartu sekina emociniu lygmeniu. Deja, dažniausiai patys to sąmoningai nesuvokiame. Jei rimtai į savo mintis pradėtume kreipti dėmesį rastume tas įkyrias mintis ne taip jau sunkiai, o kai randi gali pasirūpinti jų pakeitimu ar pašalinimu.

Kitas sveikintinas dalykas yra visiškos atsakomybės prisiėmimas už tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose. Kiekvienas mėgstame bent retkarčiais (gerai, dažnai) pasiskųsti kaip mums kažkas atsibodo, kaip mes nemėgstame to ir ano. Ką aš galiu pasakyti? Kiekvienas esame atsakingas už tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose. Jei nepatinka darbas, tai kodėl neieškai kito? Jei liūdi, kad esi vienišas, tai kodėl nesistengi užmegzti naujų pažinčių? Tai yra todėl, kad esame orientuoti ne į sprendimo ieškojimą, bet į pasiteisinimų ieškojimą. Bandome pateisinti save prieš…save, kitus, aiškiname kodėl mes nesugebame savęs įveikti. O gal iš tikrųjų to ir nenorime? „Law of attraction“ teigia jog jeigu mūsų dominuojančios mintys yra neigiamos, tai ir pritrauksime vis daugiau neigiamų reiškinių į savo gyvenimus. Mūsų pačių teisė rinktis.

Noriu pabrėžti, kad „Law of Attraction“ yra tik mokslo teorija, kuri nėra patvirtinta moksliniais tyrimais ar eksperimentais, kuriais aš esu linkęs pasitikėti. Kaip ir į visas klasikinio mokslo nepagrįstas teorijas patariu į tai žiūrėti atsargiai, kelti klausimus ir domėtis. Daugiau kritikos (angliškai) galite rasti nuorodoje į vikipediją.

„Desertui“ siūlau pažiūrėti sekantį filmuką.

Daugiau apie šią mokslo teoriją:

http://en.wikipedia.org/wiki/Law_of_Attraction

http://www.stevepavlina.com/blog/2006/08/the-law-of-attraction/

http://www.stevepavlina.com/blog/2006/08/responsibility-and-the-law-of-attraction/

Žymės: , , , , , , , , , , ,