Šį kartą noriu pasidalinti metodu, kuris man padeda sėkmingai ugdyti naujus (naudingesnius) įpročius bei šalinti destruktyvius. Jis tikrai nėra kažkoks naujas mano išradimas. Tai laiko patikrintas metodas apie kurį yra rašęs ne vienas saviugdos meistrų, tame tarpe – Steve Pavlina. Šio metodo populiarumas ir efektyvumas glūdi jo paprastume.
Tarkime, kad norime pradėti reguliariai sportuoti. Žinome, kad tai yra sveika užsiėmimas, kuris galėtų padėti pagražinti kūno formas bei pagerinti savijautą . Beje, verta susirašyti ant popieriaus lapo visus naujojo įpročio privalumus. Esmė yra ta, jog jei neapibrėžiame laiku kiek ilgai formuosime naująjį įprotį bei kiek ilgai stebėsime rezultatus, tai sukuriame sau didžiulę riziką, kuri pasireiškia silpnumo akimirka. O tai dažniausiai būna naujojo įpročio formavimo metimas. Taigi, verta pagalvoti kaip apsaugoti naująjį įprotį nuo savų minčių sabotažo.
Tam yra išeitis. Kadangi nežinome ar naujasis įprotis tinka mums, nežinome jo efektyvumo, tad pakankamai sumanu yra nuspręsti naujam įpročiui suteikti išbandomąjį laikotarpį. Kaip taisyklė, dažniausiai tam yra skiriama 30-imt dienų. Tiek dienų užtenka nustatyti ir įvertinti praktiškai bet kokios veiklos rezultatus bei suvokti ar įprotis yra tikrai tinkamas mums. Tai nėra toks jau ilgas laiko tarpas, be to, nereikia sau meluoti ir duoti bereikalingų pažadų „visam gyvenimui“. Turime 30 dienų, o po jų nuspręsime ar yra noras bei poreikis tęsti įpročio formavimą.
Šalutinis tikslas yra per šias 30-imt dienų įveikti naujojo įpročio diskomfortą, priprasti prie jo. Be to, kaip jau minėjau, 30-imt dienų yra pakankamas laiko tarpas po kurio galima įvertinti naujojo įpročio privalumus bei trūkumus. Dažnai mąstome apie pasikeitimą kaip apie kažką nuolatinio, pastovaus ir amžino, nors dar net nepabandėme pasikeisti! Labai realu, kad naujasis įprotis mums netinka ir tai greičiau taisyklė nei išimtis. Svarbu neapkrauti savo galvos spėjimais, kurie nieko naudingo neduoda, o tik atima iš mūsų jėgas ir laiką. Pabandai – žinai. Ką jau ir kalbėti apie pažadus „visam gyvenimui“, kurie sukelia didžiulį stresą, o mes juk kol kas neturime informacijos racionaliam sprendimui.
Nėra lengva kasdien atlikinėti naujai formuojamą įprotį. Tai yra iššūkis. Juk galime būti „ne nuotaikoje“, pavargę, užsiėmę o kai geriau pagalvoji, supranti, jog, kai ko nors nenorime daryti, tam randame tūkstantį ir vieną priežastį. Taigi, kad kasdien sąžiningai ir pareigingai atlikinėčiau įprotį į pagalbą pasitelkiu jau anksčiau minėtą „Laiko dėžutė“ metodą. Iš patirties galiu pasakyti jog sunkiausios yra pirmosios dvi savaitės, kada dar akivaizdžiai nejaučiame ar nematome rezultatų bei nesame apsipratę su įpročiu. Po to „įsivažiuojame“ ir tampa vis lengviau.
Idėja progreso ir rezultatų stebėjimui. Ko tikrai neverta daryti, tai bandyti pastebėti pokyčius vien proto pagalba. Geriau užsirašykite, taip nepamiršite ko nors svarbaus. Pasiimkite popieriaus lapą, ar atsidarykite programą kompiuteryje ir užsirašykite dienų skaičius: nuo 30-os dienos apačioje iki 1-os pačiame viršuje (galima naudoti tiesiog paprastą kalendorių). Praeina pirmoji diena – nubraukiate 30-ąją dieną iš sąrašo ir taip toliau. Aš prie nubrauktos dienos aprašau savo savijautą, ką man šiandien davė naujasis įprotis, kokie trūkumai ir ką norėčiau patobulinti. Gali klaidingai pasirodyti jog tai nėra svarbu ir aktualu. Iš tiesų, yra. Netgi labai svarbu yra įžvelgti naujosios veiklos privalumus, trūkumus, rezultatus, nes iš ko spręsi ar tęsti veiklą pasibaigus bandomajam laikotarpiui? Iš tiek, kiek atsimeni? Tai nebus objektyvu…greičiau gana kvaila, nes tikrai nesugebėsime prisiminti visų reikšmingų detalių. Užsirašinėdamas kasdien vis iš naujo pakelsi sau motyvaciją, o kartu ir jėgų antplūdį.
Primigtinai siūlau vienu metu formuoti vieną naują įprotį. Nuo to tik laimėsite, nes tokiu atveju yra paprasčiau suvokti naujojo įpročio poveikį ir rezultatus. Jeigu vienu metu formuosite kelis įpročius, sukelsite sau galvos skausmą, nes tikrai nebus aišku kas yra kas. Dabar pagalvokite kokius naujus įpročius norėtumėte suformuoti. O aš savo ruožtu pateikiu keletą idėjų:
- nustokite žiūrėti televiziją, patikėkite manimi – sutaupysite daug laiko.
- Nustokite skaityti laikraščius, naujienų portalus – suvoksite, kad gyvenimas yra gražus.
- Atsikratykite žalingų įpročių – padėkosite sau.
- Penktadienio ar šeštadienio vakarą pabūkite su savimi.
- Pradėkite keltis anksčiau ir kartu pradėkite eiti miegoti anksčiau.
- Valgykite lėtai su pasimėgavimu. Pajuskite maisto skonį.
- Pasidomėkite apie sveiką mitybą, mokykitės gaminti sveikus patiekalus. Jie gardūs!
- Kasdien skaitykite 30-imt minučių temomis apie kurias iki šiol nieko nežinojote.
- Pradėkite rašyti.
- Pradėk mokytis užsienio kalbų.
- Pradėkite bėgioti, daryti mankštą.
- Pradėkite lankyti šokių pamokas.
- Kasdien permąstykite savo dieną.
Taigi, ne tik galvokite apie naujus įpročius, bet ir išbandykite jų formavimą šio metodo pagalba. Kartais teks nusivilti, kartais patirsite atradimo džiaugsmą, bet tiesa yra tokia – įpročiai labai daug ką lemia mūsų gyvenimuose. Sąmoningai juos rinkimės ir ugdykime, nes kokie bus mūsų įpročiai, tokios kokybės bus ir mūsų gyvenimai.
Prašau, komentaruose pasidalinkite kaip Jūs formuojate naujus įpročius ar idėjas progreso ir rezultatų stebėjimui.
Žymės: efektyvumas, gyvenimas, idėjos, įpročiai, įpročių formavimas, laikas, motyvacija, pažadai, praktiškumas, privalumai, progresas, rezultatai, rizika, Steve Pavlina, sumanumas, tikslai, trūkumai, užsirašyti, veikla
Kaip pradedate darbo dieną? Kavos ar arbatos puodeliu ir nereikšmingais pokalbiais? O gal Jūs esate informacijos „kaupėjas“ ir pradedate darbo dieną nuo naujienų portalų antraščių skaitymo? Bet kuriuo atveju vardan jūsų pačių tikiuosi taip nesielgiate.
