Nuo ko prasideda kiekvieno saviugda? Turbūt nuo norų (tikslų) išsikėlimo, įtikėjimo saviugdos galia suteikiančia viltį paversti realybe net pačius slapčiausius norus, glūdinčius giliai giliai mumyse. Čia dažnai padaroma gana opi klaida – išsikeliami didžiuliai, neadekvatūs asmenybei tikslai, kurie po kelių asmeninių krizių priveda prie vilties ir tikėjimo praradimo. Po to seka nusigręžimas, atsižadėjimas saviugdos ir taip gimsta dar vienas ciniškas kritikas…

Kad išvengtume nusigręžimo nuo saviugdos tiesiog būtina įsitikinti saviugdos galia. Kad įsitikintume būtina viltį ir tikėjimą pakeisti žinojimu. Žinojimas ateina per patyrimą. Taigi, mums reikia patirties, tuo pačiu vėl grįžtame prie ankstesnio klausimo, tik jį pakeičiame tikslesniu – nuo ko geriausia pradėti saviugdą? Kartą žiūrėdamas Eben’o Pagan’o vaizdo seminarą išgirdau puikų patarimą šiuo klausimu – pradėkite nuo sveikatos. Eureka! Fantastiškas patarimas. Atsimenu pagalvojau: „O, kad būčiau jį anksčiau išgirdęs…“. Galbūt būčiau patyręs mažiau atkritimų?

Kodėl pradėti nuo sveikatos tikslų? Pateikiu keletą minčių už:

• Puiki sveikata kritiškai svarbu siekiant bet kokių tikslų.
• Rezultatai siekiant sveikatos tikslų pasireiškia ypač greitai.
• Investuodami į sveikatą sulaukiame ilgalaikės, bene didžiausios grąžos gyvenime (geriausia investicija).
• Kad pagerinti sveikatą  praktiškai nereikia jokių specifinių žinių, užtenka mokėti skaityti, perskaityti keletą knygų ir pasinaudoti pateiktomis instrukcijomis.
• Net patys mažiausi pokyčiai gali turėti didelį poveikį sveikatos pagerėjimui.

Vis dėlto su sveikatos tikslais taip pat lengva perlenkti, todėl vienu metu – vienas tikslas. Mano patarimas būtų pradėti nuo labai paprastų tikslų – kasdienė mankšta, šokiai, bėgiojimas ir panašiai, nieko ypatingai sunkaus ar sudėtingo. O po to jau galima imtis žalingų įpročių, dienos ritmo susistatymo, valgiaraščio peržiūros. Pasirūpinsi sveikata – sugrįš pirmykštis entuziazmas, energingumas, žvalumas. Kaip be šių gyvybiškai svarbių savybių žadame pasiekti norimų rezultatų? Sveikata niekada nevėlu pradėti rūpintis, o ją praradęs sunkiai susigrąžinsi. Skirkime jai ypatingą prioritetą dar ir dėl tos priežasties jog niekas kitas mūsų sveikata nepasirūpins. Kad gyvenime nereikėtų linkėti sveikatos – pasirūpinkite ja!

Žymės: asmeninės krizės, materija, mintis, norai, patirtis, tikėjimas, tikslai, viltis, žinojimas

(balsų: 12, vidurkis: 4.83 iš 5)

Su niekuo nėra taip sunku kalbėtis kaip su savo sąžine. Kaip jau žinote, žmogus iš prigimties nemėgsta sunkumų, todėl sąžinė jo namuose retas svečias. Aukščiausia savi-apgaulės forma ir iliuzija, kurioje žmogus gali gyventi yra taip lyg sąžinė net neegzistuotų. Išties, kam ta sąžinė jei su ja taip sunku? Kam tas vidinis patarinėjantis balsas ką daryti? Juk yra televizija, kuri gali tau „patarti“ ką vartoti ir į ką tikėti. Juk aplink pilna pažįstamų, draugų, giminių, kurie tau gali duoti dešimtimis „gerų“ patarimų kaip gyventi, kuo užsiimti, į ką tikėti, su kuo draugauti ir net ką mylėti. Kam dar vienas patarėjas?

Sąžinė ne šiaip sau patarėjas, tai vidinis balsas, kuris labiausiai suinteresuotas tavo gerove, sklindantis iš tavo esybės gelmių. Tai balsas kalbantis apie tave ir tau. Tai pats geriausias draugas kokį gali turėti. Jis tau niekada nemeluos ir tu jo niekada neapgausi – iš čia kyla tas sunkumas širdyje. Tu išgirsi tiesą, kuri gali būti labai nemaloni. Gali sužinoti, kad nesi toks stiprus, koks galvojai esąs, nesi toks doras, koks galvojai esąs, kad tavo vertybės visai kitos nei deklaravai sau ir kitiems…tai gali išmušti atrodytų tvirtu buvusį pagrindą iš po kojų. Suklupęs gali keltis, bet tai bus sunku ir gali užtrukti. Už tai siūlomas savęs pažinimas tikrąją šių žodžių prasme. Ar verta – spręsti tau.

Žinoma, visada gali rinktis. Gali spjauti į savo vidinį balsą, kaip daug kas yra padaręs ir leisti savo dienas, pavyzdžiui, baruose. Gerti pilnus bokalus „tauraus“ gėrimo ir juoktis iš šių rašliavų. Tik nebandyk savęs apgauti, kad taip tau pavyks paskandinti savo sąžinės balsą. Pilni barai tokių naivuolių, bandančių skandinti savo sąžinę, deja, jie visada pirmiau už sąžinę paskęsta… Taigi, sąžinė gali būti tiek tavo geriausias draugas, tiek ir pikčiausias tavo priešas.

Visgi jeigu renkiesi eiti išvien su sąžine per gyvenimą, tada pradėk kalbėtis su savo sąžine. Ji pasiekiama per vidinį balsą ir kas geriausia jos gali klausti bet ko. Kuo kokybiškesnius (labiau apgalvotus) ir nuoširdesnius klausimus užduosi, tuo geresnius ir atsakymus gausi. Jei nežinai nuo ko pradėti, duosiu tau keletą pavyzdinių klausimų:

Ko aš iš tikrųjų noriu gyvenime?

Ar šiandien atlikau viską, ką galėjau atlikti?

Ar vadovaujuosi savo ar kitų nuomonę?

Ar tęsiu žodį sau?

Ar sakau tiesą sau ir kitiems?

Ar tikrai kalbu tai, ką galvoju?

Kuo aš iš tikrųjų tikiu?

Padaryk tai savo kasdiene tradicija – pakalbėk su savo sąžine. Skirk tam vos 15-30 minučių ir tai bus geriausia ką gali padaryti dėl savęs. Sustiprės intuicija, pradės aiškėti ko tu iš tikrųjų nori, vis rečiau iškils amžinas klausimas  – ką daryti, atrasi stiprybę savyje, savo žinojimą (ne tik nuomonę), o ką jau kalbėti apie į visas puses nuo tavęs  sklindantį  nuoširdumą, tikėjimą ir pakilumą…patirk tai!

Žymės: atsakymai, gerovė, gyvenimas, klausimai, kokybiškas gyvenimas, nuoširdumas, patarimai, sąžinė, stiprybė, tikėjimas, tikrieji norai, vertybės, vidinis balsas

(balsų: 13, vidurkis: 5.00 iš 5)

Laisvas ir turtingas, ar ne šių dviejų žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau, ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkime nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Iš tiesų turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikome laisve. Ar laisvė yra tam tikra pinigų suma banko sąskaitoje? Tai kodėl tada kai ją jau turime, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma… Ar mūsų norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysime jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Žinome jog niekada. Niekada nebus gana, jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsime. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia jums.

Pasikartosiu, kad tai nėra menkinimas turto ar kitų troškimų, jie ypatingai reikšmingi mūsų gyvenime. Aš tik noriu, kad suprastume, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, „matrica“ be pabaigos kol jos neperprantame, o kai perprantame galime pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori mums pasakyti, kad negyvename gerovėje jog mums dar trūksta… Tegul tai būna užduotis mums – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ mūsų pasitikėjimo savimi. Neleiskime vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakome sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasime rytoj jei jos nerandame šiandien. Ar esi pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas mūsų noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėkime mažiau ir saikingai, nes taip ir liksime vergais su visam.

Žymės: gerovė, godulys, gyvenimo tikslas, laisvė, norai, norų pildymas, pasitikėjimas savimi, saikingas gyvenimas, taisyklės, tapti laisvu, tikėjimas, turtingas

(balsų: 16, vidurkis: 5.00 iš 5)

Iš tikrųjų nėra jokio stebuklingo būdo sulieknėti. Nepadės nei pasaulinio garso dietologai, nei magiškos jų dietos. Nepadės stebuklingos knygos, nei specialiai tau pritaikytos mankštos programos. Gali ant manęs pykti, bet tai irgi nepadės. Jei negali susitaikyti su šiuo faktu, toliau skaityti tikrai neverta, nes tai tik dar labiau tave supykdys bei nuvils.

Na va, tikiuosi likai tik tu, tas, kuris pasiryžęs iš naujo atrasti tikrąją suliekniejimo, tobulų formų paslaptį. O ji, iš tikrųjų,  visai ne tokia, kokią norėtume išgirsti, ji susideda iš keturių dalių: sprendimo, požiūrio, prioriteto ir pastovumo.

Sprendimas. Turi nuspręsti sulieknėti. Priimti galutinį, nekeičiamą sprendimą, visam laikui, negrįžtamai, įgauti kūno formas, kurių geidi. Dar viena labai svarbi detalė – tikėti. Jeigu netiki, kad gali sulieknėti, netiki savo sėkme, tai lyg noras užvesti automobilį, kuriame nėra kuro. Tavo išorė ir vidus turi veikti išvien, darniai, tik taip pasieksi rezultatų, kurių nori.

Požiūris. Ką daryti jei vis dėl to netiki savo sėkme? Naudokis įtaiga. Kiekvieną kartą, kai tik pagalvoji, kad man nepasiseks, ištark sau garsiai – aš esu valingas, aš galiu, aš tai padarysiu! Galbūt tai atrodo kiek kvailoka, bet, prašau, pabandyk. Ne dieną ir ne dvi bandyk, o bent mėnesį ir būtinai kasdien. Kodėl tai turėtų suveikti? Kiekvienai neigiamai minčiai reikia atkirčio – teigiamos minties. Pamažu šios teigiamos mintys persiduos į tavo pasąmonę ir tu jau be pastangų, sąmoningo minčių keitimo, pajusi, kad tiki! Nuoširdžiai, tikrai, savo esybe tiki. Pakitęs požiūris, pakeis ir pasiekiamus rezultatus.

Prioritetas. Dažnas žmogus turintis viršsvorio nori sulieknėti ir kai paklausiu – kas tau trukdo? Jis atsako – jeigu aš tik turėčiau laiko, būčiau puikios fizinės formos, bet, deja, esu per daug užsiėmęs, o kaip žinai paroje yra tik 24 valandos. Žmogau, bet su savo kūnu gyveni tas pačias 24 valandas per parą. Už ką baudi save bloga savijauta, diskomfortu, gresiančiomis ligomis? Apie sporto, mankštos privalumus jau rašiau čia ir čia.

Aš žinau, kiekvienas esame begalo užsiėmę, bet tu turi atrasti laiko pasirūpinti savo sveikata.  Tai turi būti tavo prioritetas.

Pastovumas. Turi atrasti laiko nuolat. Nuolat priversti save eiti į sporto salę ir vykdyti trenerio sudarytą programą. Negali būti jokių – aš šią savaitę pailsėsiu. Taip bus dienų kai eisi iš proto, keiksi žemę ir dangų, bet visa tai praeis. Trumpas diskomfortas praeis ir pasieksi naują komforto lygmenį.

Lieknas, tobulų formų kūnas ne fantastika, o kiekvienam pasiekiamas dalykas, net ir tau! Tik turėk galvoje, vykdyk mano išdėstytą būdą sulieknėti paeiliui. Sėkmės lieknėjant.

P.s. Jeigu tau pavyko sulieknėti, būtų malonu jog skirtum minutę kitą savo laiko ir pasidalintum savo sulieknėjimo paslaptimi komentaruose. Ačiū!

Žymės: dieta, dietologai, diskomfortas, įtaiga, laikas, lieknėti, mankšta, mankštos programos, pastovumas, požiūris, prioritetas, rezultatai, sąmoningumas, Sėkmė, sprendimai, Sveikata, teigiamos mintys, tikėjimas, tobulos formos

(balsų: 14, vidurkis: 4.71 iš 5)