Turiu pripažinti – dauguma klysta. Klysta dažniau nei kai kurie iš mūsų norėtume tai pripažinti. Pagalvokime. Ar dauguma žmonių iš tiesų yra laimingi? Patenkinti savo charakteriu? Ar dauguma žmonių pakankamai išmano apie pinigus ir užtektinai jų turi? Ar dauguma žmonių yra sveiki fiziškai ir psichologiškai? Ar jie gyvena prasmingą gyvenimą? Gerai apie tai pagalvokime, nes gali būti, kad vadovaujamės daugumos tiesomis. Gali būti jo priimame daugumos tiesas jų net neapgalvoję. Jeigu galvojame kaip dauguma ir elgiamės kaip dauguma, prie kokių tai rezultatų veda? Prie tokių, kuriuos turi dauguma – nepakankamai sveiki, turtingi, kupini žalingų įpročių, su charakterio trūkumais, kurie vis iš naujo pakiša koją… Ar to norime savo gyvenime?

Atėjo metas suabejoti. Suabejoti kertiniais savo įsitikinimais, mintimis, elgesiu. Suabejoti ar tai, kas transliuojama televizijos kanalais, rašoma laikraščiuose ar kalbama tarp žmonių yra tiesa. Dar daugiau, ar vertai tuo besąlygiškai tikėti? Ar verta bet kuo tikėti, ko nesi patikrinęs savo praktika? Abejonės išsklaidomos, tereikia imtis veiksmų. O, kad pradėtume imtis veiksmų – pradėkime priiminėti daug sprendimų, nes tik neapsisprendimas ir blaškymasis laiko mus ten, kur esame. Judėkime.

Pratęskime daugumos temą. Ko aš nenoriu pasakyti yra tai, kad dabar turime specialiai elgtis išskirtinai, galvoti kitaip ar panašiai. Nieko panašaus. Aš noriu pasakyti visai ką kitą. Atsiverkime. Atverkime savo protą, nes visa ko užuomazga glūdi mūsų galvose (mintyse). Visi didingi darbai, verslai, idėjos užgimsta mūsų protuose. Noriu padrąsinti, kad nėra nieko blogo galvoti kitaip, ar elgtis kitaip nei dauguma. Žinoma, visa tai turi būti grįsta aukštais moralės ir etikos principais. Natūralu ir priimtina yra abejoti tuo, ką, pavyzdžiui, aš čia rašau, bet prašau dar kartą perskaitykite pirmąją pastraipą, nes ten parašyta kai kas ypatingai svarbaus! Būti savame tikėjime ir elgtis pagal jį yra kur kas svarbiau nei sulaukti daugumos pritarimo. O daugumos (nesvarbu visuomenės ar tik aplinkinių ratelio) pasmerkimas nieko kito nereiškia tik nesugebėjimą ir nenorą mūsų suprasti ir priimti. Ar iš tiesų norime (ar mums patiems rūpi?), kad dauguma mus suprastų, ar vis dėlto galime ir be to apseiti?

Jeigu galime apseiti be kitų pritarimo, nuoširdžiai save pasveikinkime! Nuo savęs nusimetėme tokią naštą! Ką tik save palaiminome. Nuo šiol būsime dar sąmoningesnis, galėsime lengviau ir paprasčiau priiminėti sprendimus, o tai mums suteiks daug vidinio pasitenkinimo ir tai dar ne viskas. Tuo pačiu keisis mūsų išorė, materialusis ir dvasinis pasauliai… Viskas bus daug daug geriau. Dabar leidžiame sau būti turtingesniais, sveikesniais, laimingesniais nei dauguma kada bus. Valio!

Žymės: abejoti, atviras protas, charakteris, elgesys, etika, gyvenimas, Laimė, mintys, moralė, Pinigai, prasmė, pritarimas, pritarimo siekimas, sąmoningumas, sprendimai, Sveikata, tiesos

(balsų: 18, vidurkis: 4.83 iš 5)

Išaušta rytų, kai visai nenorime keltis, kai pagalvojame apie darbą, apie esamas problemas ir mus užlieja nepasitenkinimo banga. Norisi koneveikti visus iš eilės. Tingi apatija. Tokia dienos pradžia pranašauja juodą, nesėkmių, pykčio ir neproduktyvaus darbo persunktą dieną.

Taip atsitinka, nes uždarome save į „narvą“. Na ne visai save – savo mintis. Tokį rytą pabudę nepagalvojame kokia laimė, kad gimėme. Iš tiesų, ar žinome kokia mažytė tikimybė yra gimti? Ar galime sugniaužti kumščius? Padarykime tai dabar. Pasaulyje tūkstančiai žmonių atiduotų bet ką, kad tik galėtų tai padaryti. Regime, girdime, vaikštome, užuodžiame – esame sveiki. Ar žinome kokia laimė yra būti sveiku? Ar turime šeimą, mus mylinčius tėvus, ištikimus ir palaikančius draugus? Kiek vienišų žmonių ašarų yra išliejama kasnakt tyliai įsikniaubus į pagalvę vien dėl to ką tu turime ir neįvertiname.

Praktiškai visi esame įgiję bent jau pradinį išsilavinimą. Mokame skaityti, rašyti. Turime galimybę prieiti prie informacijos lobynų, pavyzdžiui, interneto ir taip praplėsti savo žinias. O dabar pagalvokime kiek vaikų gyvenime nebus peržengę mokyklos slenksčio. Mums labai pasisekė – esame išsilavinę žmonės.

Turime šiltus namus, šaldytuvą pilną gėrybių. Visai netoli mūsų už keleto tūkstančių kilometrų vaikai miršta iš bado. Jie net nepagalvoja apie kažkokį pasirinkimą. Jie nori maisto, bet kokio maisto.

Ir dar sugebame jaustis blogai? Vieną kartą atsikvošėkime, pajuskime dėkingumą už tai kas esame ir už tai ką turime. Mes net neįsivaizduojame kaip mums pasisekė.

Žymės: apatija, bloga savijauta, Darbas, dėkingumas, Draugai, gyvenimas, išsilavinimas, Laimė, mintys, problemos, produktyvumas, pyktis, sveikas, Sveikata

(balsų: 10, vidurkis: 5.00 iš 5)

Iš tikrųjų nėra jokio stebuklingo būdo sulieknėti. Nepadės nei pasaulinio garso dietologai, nei magiškos jų dietos. Nepadės stebuklingos knygos, nei specialiai tau pritaikytos mankštos programos. Gali ant manęs pykti, bet tai irgi nepadės. Jei negali susitaikyti su šiuo faktu, toliau skaityti tikrai neverta, nes tai tik dar labiau tave supykdys bei nuvils.

Na va, tikiuosi likai tik tu, tas, kuris pasiryžęs iš naujo atrasti tikrąją suliekniejimo, tobulų formų paslaptį. O ji, iš tikrųjų,  visai ne tokia, kokią norėtume išgirsti, ji susideda iš keturių dalių: sprendimo, požiūrio, prioriteto ir pastovumo.

Sprendimas. Turi nuspręsti sulieknėti. Priimti galutinį, nekeičiamą sprendimą, visam laikui, negrįžtamai, įgauti kūno formas, kurių geidi. Dar viena labai svarbi detalė – tikėti. Jeigu netiki, kad gali sulieknėti, netiki savo sėkme, tai lyg noras užvesti automobilį, kuriame nėra kuro. Tavo išorė ir vidus turi veikti išvien, darniai, tik taip pasieksi rezultatų, kurių nori.

Požiūris. Ką daryti jei vis dėl to netiki savo sėkme? Naudokis įtaiga. Kiekvieną kartą, kai tik pagalvoji, kad man nepasiseks, ištark sau garsiai – aš esu valingas, aš galiu, aš tai padarysiu! Galbūt tai atrodo kiek kvailoka, bet, prašau, pabandyk. Ne dieną ir ne dvi bandyk, o bent mėnesį ir būtinai kasdien. Kodėl tai turėtų suveikti? Kiekvienai neigiamai minčiai reikia atkirčio – teigiamos minties. Pamažu šios teigiamos mintys persiduos į tavo pasąmonę ir tu jau be pastangų, sąmoningo minčių keitimo, pajusi, kad tiki! Nuoširdžiai, tikrai, savo esybe tiki. Pakitęs požiūris, pakeis ir pasiekiamus rezultatus.

Prioritetas. Dažnas žmogus turintis viršsvorio nori sulieknėti ir kai paklausiu – kas tau trukdo? Jis atsako – jeigu aš tik turėčiau laiko, būčiau puikios fizinės formos, bet, deja, esu per daug užsiėmęs, o kaip žinai paroje yra tik 24 valandos. Žmogau, bet su savo kūnu gyveni tas pačias 24 valandas per parą. Už ką baudi save bloga savijauta, diskomfortu, gresiančiomis ligomis? Apie sporto, mankštos privalumus jau rašiau čia ir čia.

Aš žinau, kiekvienas esame begalo užsiėmę, bet tu turi atrasti laiko pasirūpinti savo sveikata.  Tai turi būti tavo prioritetas.

Pastovumas. Turi atrasti laiko nuolat. Nuolat priversti save eiti į sporto salę ir vykdyti trenerio sudarytą programą. Negali būti jokių – aš šią savaitę pailsėsiu. Taip bus dienų kai eisi iš proto, keiksi žemę ir dangų, bet visa tai praeis. Trumpas diskomfortas praeis ir pasieksi naują komforto lygmenį.

Lieknas, tobulų formų kūnas ne fantastika, o kiekvienam pasiekiamas dalykas, net ir tau! Tik turėk galvoje, vykdyk mano išdėstytą būdą sulieknėti paeiliui. Sėkmės lieknėjant.

P.s. Jeigu tau pavyko sulieknėti, būtų malonu jog skirtum minutę kitą savo laiko ir pasidalintum savo sulieknėjimo paslaptimi komentaruose. Ačiū!

Žymės: dieta, dietologai, diskomfortas, įtaiga, laikas, lieknėti, mankšta, mankštos programos, pastovumas, požiūris, prioritetas, rezultatai, sąmoningumas, Sėkmė, sprendimai, Sveikata, teigiamos mintys, tikėjimas, tobulos formos

(balsų: 14, vidurkis: 4.71 iš 5)

Pinigai nepadarys tavęs laimingu. Taip, žinau, tau praeitą mėnesį pakėlė algą ir leisk paklausti, kiek ilgai buvai laimingas? Tris, penkias dienas? O po to? Ir vėl tas pats, laukimas, burnojimas, kada gi vėl pakels algą. Kad ir kiek didintų gaunamų pinigų kiekį, tu vis tiek nesijausi laimingas, nes paprasčiausiai laimingi jaučiamės ne pastorinę savo piniginę, o pavyzdžiui, dirbdami mėgstamą, mylimą darbą.

Pinigai nesugrąžins tau sveikatos. Tu sunkiai dirbai daugybę metų, uždirbai kalną pinigų. Dabar savo gyvenimo saulėlydyje gali daryti tai, apie ką lig šiol tik svajojai: aplankyti egzotiškus kraštus, vakarieniauti prabangiame restorane, nusipirkti ryškiai raudoną prabangų automobilį…tik viena smulkmenėlė, nežinai, kada pakilsi iš ligos patalo, nes užpuolė tiek ligų, kad nebespėji gydytis. Tai ilgų, sunkių darbo metų pasekmės. Pinigai tikrai neverti to, geriau jau uždirbti mažiau, bet gyventi prasmingą, ilgą, laimingą ir sveiką gyvenimą.

Pinigais nenupirksi šeimos, draugų, meilės. Į tavo parankę įsikibusi ilgakojė peroksidinė blondinė čiulba tau saldžius žodelius, bet ar ji tave palaikytų sunkiu gyvenimo momentu, ar būtų su tavimi, jeigu neturėtum šios prabangios mašinos, ir neapipiltum jos dovanomis? Manau pats žinai atsakymą. Už pinigus gali nusipirkti tik „išvirkščią“ meilę, išteptą brangiu grimu, kuri nesuteikia dvasinės pilnatvės. Taip pat ir tikrą draugą pažinsi ne iš ko kito kaip tik iš jo taurių poelgių.

Pinigai nesuteikia pagarbos, pasitikėjimo. Pavaldiniai giria tavo „puikias“ idėjas, tau pataikauja, bet tai nereiškia, kad tave gerbia. Pagarbą ir pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Tai yra sunkus darbas, nes į jį reikia įdėti nemažai pastangų. Elgtis su žmogumi turėtumei kaip su sau lygiu, o ne kaip su prastesniu už tave, ir tai jau bus mažas žingsnelis pagarbos link.

Pinigai nepadaro tavęs protingesniu už kitus. Kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo didesnis ir protingesnis nori pasirodyti. Taip, galbūt sugebėjai sukurti pelningą verslą, jį išvystyti, bet tai tik materialinė sėkmė, o kur pasiekimai sveikatoje, santykiuose, dvasingume?.. Visada reikia kreipti didelį dėmesį į aplinką, išklausyti ir klausti pavaldinių, ką būtų galima patobulinti, naujo įdiegti. Galbūt tavo pavaldinys turi įdomią, novatorišką idėją, kurią įgyvendinus tavo verslas dar labiau suklestėtų, bet užuot išklausęs žmogų, tu nusprendi: „Ką jis vargšas gali būti geriau sugalvojęs, nei aš?“ – ir paveji jį tolyn. Pinigai žmogų apakina, padaro savanaudį, o tai ir yra tiesiausias kelias į nesėkmę.

Kad ir kaip būtų sunku, bet reikia pripažinti, jog pinigai nėra atsakymas į visus klausimus, nėra eliksyras nuo visų ligų ir negandų, ir anaiptol nėra gyvenimo prasmė. Jeigu bent kelioms minutėms pažadinau jus iš šio materialių vertybių persisunkusio pasaulio, manau, kad savo tikslą pasiekiau.

Žymės: atlyginimas, Draugai, dvasinė pilnatvė, eliksyras, Laimė, mėgstama veikla, mylimas darbas, pagarba, pasiekimai, pasitikėjimas, Pinigai, protingumas, savanaudiškumas, šeima, Sveikata, verslas, vertybės

(balsų: 10, vidurkis: 4.90 iš 5)