Ar pastebėjote jog kuo toliau, tuo greičiau „bėga“ metai ir dienos? Su pagreičiu lekiame vis pirmyn ir pirmyn, visu greičiu, aukščiausia pavara. Šis tempas ir paskui jį sekančios pasekmės (nerimas, pyktis, nuovargis) lydi tarsi šešėlis. Dar viena viršūnė ir aš sustosiu…bet taip nebūna. Pasiekus dar vieną viršūnę perjungiame pavarą į aukštesnę ir lekiame toliau, nes taip jau esame įpratę, toks mūsų suformuotas įprotis. Bet ar galime pilnai valdyti automobilį be „laisvos“ pavaros? Negalime. Taip ir žmogui periodiškai būtina įjungti šią „laisvą“ pavarą. Skirti dieną sau. Tai ramybės diena. Ką galime daryti ramybės diena?

1. Panirkime į save, nuraminkime savo protą (meditacija).

2. Kvėpuokime. Giliai ir pilna krūtine. Darykime kvėpavimo pratimus.

3. Iš lėto atlikime mankštos pratimus.

4. Iš lėto atlikinėkime visus savo veiksmus, panirkite į juos (dėmesiu būkite „čia ir dabar“) ir suvokite ką darome, kodėl tai darome ir mėgaukimės procesu.

5. Pasivaikščiokime žalumoje (miškas, parkas). Klausykimės gamtos garsų. Įkvėpkime gamtos aromato.

6. Keliaukime. Aplankykime seniai lankytas vietas, pavyzdžiui, gimtinę. Nuvykime ten, kur visada norėjome nuvykti.

7. Klausykimės tiktai ramios ir atpalaiduojančios muzikos.

8. Svajokime. Skriskime savo mintimis virš debesų. Išdrįskime ir iškelkime savo slapčiausias svajones „į dienos šviesą“.

9. Būkime su savo antrąją puse. Dalinkimės. Juokimės. Mylėkimės.

10. Surašykime visus tuos mažus ir didelius dalykus, kurie mus džiugina.

11. Paskambinkime, parašykime seniai matytiems artimiesiems, draugams, pažįstamiems. O dar geriau juos aplankykime. Paskleiskime žinią, kad mes esame ir mums rūpi.

12. Plėskime savo suvokimą. Skaitykime. Leiskime kitiems žmonėms sužadinti mūsų mintis, įkvėpimą.

13. Padarykime visus tuos mažus, nereikšmingus darbelius, kuriuos tiek laiko atidėliojome.

14. Išjunkime telefoną, kompiuterį, televizorių. Pabūkime tyloje ir ramybėje. Suvokime, kad gyvenimas nėra nenutrūkstamas informacijos srautas.

15. Valgykime neskubėdami ir pajuskime tikrąjį maisto skonį.

16. Nuspręskime, kad šiandien nepyksime, nesikeiksime, neteisime, nevertinsime, nepriekaištausime. Būsime taikoje su visais žmonėmis, bendrausime ir žvelgsime ne į jų išorę, bet į vidų.

17. O ką jūs darote ar norite padaryti ramybės diena? Pasidalinkite ir pradžiuginkite mus.

Tai paprasti būdai nusiraminti, atgauti dvasios stiprybę, susivokti. Įtraukime šią dieną į savo labai užimtą gyvenimo kalendorių (turėkite bent vieną ar dvi ramybės dienas per mėnesį). Tai nėra skubu, bet labai svarbu.

Žymės: atsipalaidavimas, dvasios ramybė, dvasios tvirtybė, įveikti nerimą, kaip ilsėtis, nuovargis, poilsis, pyktis, ramybė, siela, susivokimas

Mylėkime save. Šių dviejų žodžių sąjunga baigiau pastarąjį straipsnį. Ką tai iš tikrųjų reiškia mylėti save? Ar meilė sau tai noras būti pačiu protingiausiu, gražiausiu ir mėgstamiausiu? Noras imti ir imti kitų dėmesį, pripažinimą ir laiką? Anaiptol.

Savęs mylėjimas, tai visų pirma pasakymas sau jog tu man rūpi. Man rūpi, kaip tau sekasi, ką tu galvoji, kaip tu jautiesi. Juk šių klausimų nuolatos klausiame savo artimųjų? O kodėl savęs ne?

Antra, tai prisipažinimas. Pripažinkime sau, kad turime destruktyvių įpročių, vienoje ar kitoje situacijoje elgiamės ne taip kaip norėtume, galų gale, kad nesame tobuli ar visagaliai, bet…tai visai tai neturi trukdyti mums mylėti save. Pasakykime sau dabar pat – aš vis tiek save myliu!

Trečia ir visų svarbiausia, tai savęs priėmimas. Negali būti jokio nuoširdaus asmeninio tobulėjimo, augimo tol, kol nepriimame savęs tokio, koks esame. Galime surasti daugybę priežasčių dėl kurių turėtume savęs nemėgti ar netgi nekęsti, kodėl turėtume pykti. Tai gali būti neišlaikytas egzaminas, nepadaryti namų darbai, neišnaudota galimybė. Taip pat gali rasti daugybę priežasčių dėl kurių turėtume save mylėti, tai mūsų draugiškumas, paslaugumas, savitvarda, drąsa, ištvermė… Turėtume padėkoti sau už visus gerus dalykus, kurie vyksta mūsų gyvenime. Patikėkite manimi – turite kuo didžiuotis ir už ką save mylėti.

Savęs priėmimas yra sielos išgydymas. Suprantu, iš pradžių gali būti kiek nejauku, gėda ar nepriimtina suvokti save tokiu, koks iš tikrųjų esame. Niekas netrunka amžinai – ir gėda, ir nejaukumas praeina, o tada supranti jog nuostabu… Nuostabu yra jausti save vientisą neneigiant nė dalelės savęs. Tegul mūsų akys būna mūsų sielos atspindys, sveikos, save mylinčios sielos.

Žymės: asmeninis tobulėjimas, gėda, įpročiai, meilė, mylėti save, norai, priimti save, pripažinimas, rūpestis, siela, situacijos, suvokimas, vientisumas