Straipsniai su žymėmis ‘sąžinė’

17
Jan

Pokalbis su sąžine

   Parašė: Saulius    Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Visi

http://www.flickr.com/photos/kimberlyas21/3424925499/ Su niekuo nėra taip sunku kalbėtis kaip su savo sąžine. Kaip jau žinote, žmogus iš prigimties nemėgsta sunkumų, todėl sąžinė jo namuose retas svečias. Aukščiausia savi-apgaulės forma ir iliuzija, kurioje žmogus gali gyventi yra taip lyg sąžinė net neegzistuotų. Išties, kam ta sąžinė jei su ja taip sunku? Kam tas vidinis patarinėjantis balsas ką daryti? Juk yra televizija, kuri gali tau „patarti“ ką vartoti ir į ką tikėti. Juk aplink pilna pažįstamų, draugų, giminių, kurie tau gali duoti dešimtimis „gerų“ patarimų kaip gyventi, kuo užsiimti, į ką tikėti, su kuo draugauti ir net ką mylėti. Kam dar vienas patarėjas?

Sąžinė ne šiaip sau patarėjas, tai vidinis balsas, kuris labiausiai suinteresuotas tavo gerove, sklindantis iš tavo esybės gelmių. Tai balsas kalbantis apie tave ir tau. Tai pats geriausias draugas kokį gali turėti. Jis tau niekada nemeluos ir tu jo niekada neapgausi – iš čia kyla tas sunkumas širdyje. Tu išgirsi tiesą, kuri gali būti labai nemaloni. Gali sužinoti, kad nesi toks stiprus, koks galvojai esąs, nesi toks doras, koks galvojai esąs, kad tavo vertybės visai kitos nei deklaravai sau ir kitiems…tai gali išmušti atrodytų tvirtu buvusį pagrindą iš po kojų. Suklupęs gali keltis, bet tai bus sunku ir gali užtrukti. Už tai siūlomas savęs pažinimas tikrąją šių žodžių prasme. Ar verta – spręsti tau.

Žinoma, visada gali rinktis. Gali spjauti į savo vidinį balsą, kaip daug kas yra padaręs ir leisti savo dienas, pavyzdžiui, baruose. Gerti pilnus bokalus „tauraus“ gėrimo ir juoktis iš šių rašliavų. Tik nebandyk savęs apgauti, kad taip tau pavyks paskandinti savo sąžinės balsą. Pilni barai tokių naivuolių, bandančių skandinti savo sąžinę, deja, jie visada pirmiau už sąžinę paskęsta… Taigi, sąžinė gali būti tiek tavo geriausias draugas, tiek ir pikčiausias tavo priešas.

Visgi jeigu renkiesi eiti išvien su sąžine per gyvenimą, tada pradėk kalbėtis su savo sąžine. Ji pasiekiama per vidinį balsą ir kas geriausia jos gali klausti bet ko. Kuo kokybiškesnius (labiau apgalvotus) ir nuoširdesnius klausimus užduosi, tuo geresnius ir atsakymus gausi. Jei nežinai nuo ko pradėti, duosiu tau keletą pavyzdinių klausimų:

Ko aš iš tikrųjų noriu gyvenime?

Ar šiandien atlikau viską, ką galėjau atlikti?

Ar vadovaujuosi savo ar kitų nuomonę?

Ar tęsiu žodį sau?

Ar sakau tiesą sau ir kitiems?

Ar tikrai kalbu tai, ką galvoju?

Kuo aš iš tikrųjų tikiu?

Padaryk tai savo kasdiene tradicija – pakalbėk su savo sąžine. Skirk tam vos 15-30 minučių ir tai bus geriausia ką gali padaryti dėl savęs. Sustiprės intuicija, pradės aiškėti ko tu iš tikrųjų nori, vis rečiau iškils amžinas klausimas  – ką daryti, atrasi stiprybę savyje, savo žinojimą (ne tik nuomonę), o ką jau kalbėti apie į visas puses nuo tavęs  sklindantį  nuoširdumą, tikėjimą ir pakilumą…patirk tai!

Žymės: , , , , , , , , , , , ,

1 balas2 balai3 balai4 balai5 balai (balsų: 13, vidurkis: 5.00 iš 5)
4
May

Įkvepiančios mintys

   Parašė: Saulius    Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Sėkmė, Visi

http://www.flickr.com/photos/lbpuppy/2266665911/ Kaip pradedate darbo dieną? Kavos ar arbatos puodeliu ir nereikšmingais pokalbiais? O gal Jūs esate informacijos „kaupėjas“ ir pradedate darbo dieną nuo naujienų portalų antraščių skaitymo? Bet kuriuo atveju vardan jūsų pačių tikiuosi taip nesielgiate.

Daugybę kartų esu patyręs jog darbo dienos pradžia atsiliepia visai darbo dienai. Tai kaip katalizatorius. Jei tingiai pradedi, tai ir būsi tingus visą dieną. Jei pradedi nuo pramogų, tai nuolat jomis ir bandysi prasiblaškyti dienos bėgyje. Jei pradedi dieną nuo smulkmenų, tai tikėtina jog svarbiausi darbai liks nepadaryti.

Kas atsitinka, kai ateiname ir atsisėdame į savo darbo vietą? Mes užmirštame kodėl čia atėjome. Užmirštame mūsų ilgalaikius tikslus ir viziją. Esamuoju momentu dingsta mūsų idealai ir matome tik sunkias užduotis, kurių bijome imtis. Matome nuobodžias užduotis. Matome tai ir bandome pasislėpti, atitrūkti ar atsiriboti. Taip „iškovojame“ dar vieną dieną. Atidedame svajonių išsipildymą dar vienai dienai.

Pamesti ilgalaikę viziją yra pražūtinga. Net gamta nuolat keisdama savo „rūbą“ nori mums pasakyti, kad laikas taip pat nuolat teka. Pagalvokime ir sąžiningai sau atsakykime, ar nereikės ateityje gailėtis dėl to jog tingėjome dirbti ar dėl to, kad vengėme svarbiausių užduočių?

Esame „guru“ ir virtuozai atliekant nereikšmingas, lengvas, mąstymo ir pastangų nereikalaujančias užduotis. Deja, ar atliekame ar neatliekame šias užduotis, imant ilgalaike perspektyva mūsų gyvenimui tai turi nereikšmingą poveikį. Daug svarbiau yra ar atliekame svarbiausias užduotis, kurios realiai keičia mūsų gyvenimą. Mano patarimas būtų trumpas, nešvaistykime savęs smulkmėms, kai mūsų laukia dideli darbai.

Noriu jūsų paklausti kas jus labiausia skatina veikti? Aš manau sutiksite jog tai mintys. Mintys yra katalizatoriai. Jeigu nuolatos skaitome įkvepiančias mintis esame labiau pasiryžęs imtis veiksmų. Kaskart kai ryte prieš pradėdamas darbo dieną perskaitau bent vieną tokią mintį man tampa gerokai lengviau tęsti savo darbus. Lengviau „nepamesti“ savo vizijos. Išdrįsti ir perlipti per save dar kartą. Tapti didesniu už patį save. To linkiu ir jums.

Žymės: , , , , , , , , , , , , , ,

1 balas2 balai3 balai4 balai5 balai (balsų: 11, vidurkis: 5.00 iš 5)
28
May

Karalius ar beveik karalius?

   Parašė: Saulius    Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Sėkmė, Visi

http://www.flickr.com/photos/urospetrovic/560076815/ Koks yra skirtumas  tarp būti karaliumi ir beveik būti karaliumi? Turbūt pasakysite, jog akivaizdus: karalius – tai statusas, pareiga, atsakomybė, rezultatas, o beveik karalius – tai miglota būsena, kurią apibrėžti yra sunku, tai nėra nei statusas, nei rezultatas. Lengviau yra beveik būti karaliumi, beveik pabaigti projektą, beveik nupjauti žolę, bet ne pasiekti tam tikrą rezultatą. O kodėl gi? Nes tai reikalauja žymiai mažiau pastangų, o savo sąžine nuraminame žodžiais: „Viskas gerai, aš jau beveik…pasiekiau“.

Žmogau, atsibusk! Kiek galima save apgaudinėti? Pripažink sau – bijai nežinomybės, bijai pareigos, atsakomybės, kurią turėsi prisiimti su pasiektais rezultatais. Tavo galvoje šviesos greičiu skrieja klausimas po klausimo: „O kas bus, kai pasieksiu tikslą? Tapsiu karalius? Ar sugebėsiu pateisinti žmonių lūkesčius?“. Nuo šių ir kitų klausimų ant tavo surauktos kaktos ims rastis maži prakaito lašai.

Deja, negaliu tavęs paguosti. Greičiausiai tau nepasiseks, nepateisinsi žmonių lūkesčių, nusivilsi ir koneveiksi save. Iškyla klausimas, ar verta tada iš viso pasiekti tikslą? Manau, vis dėlto verta. Kiekvienoje nesėkmėje yra dalis sėkmės. Turi patirti tam tikrą kiekį nesėkmių, kad suformuotum sėkmę. Įsivaizduok, dėlioji dėlionę, kiekviena kaladėlė yra nesėkmė, o sudėtas paveiksliukas – sėkmė. Atmink, kuo labiau žmogų lydi sėkmė, tuo daugiau nesėkmių jis yra patyręs. Jei nesiseka, nusišypsok, nes dabar jau žinai, kad tavo dėlionėje dar trūksta kaladėlių…ieškok jų ir pabaik dėlionę! Tik tobulėjimais su konkrečiais rezultatais yra prasmingas, visa kita tik akių dūmimas…

Aš renkuosi būti karaliumi, mano pečiai atlaikys sunkią atsakomybės naštą, o protas priims tiek saldžius, tiek karčius pareigos vaisius. Tikriausiai suklupsiu tūkstantį kartų, bet, žinau, galų gale tapsiu karaliumi, kuris pateisins žmonių lūkesčius.

Žymės: , , , , , , , , ,

1 balas2 balai3 balai4 balai5 balai (balsų: 10, vidurkis: 5.00 iš 5)