Išaušta rytų, kai visai nenorime keltis, kai pagalvojame apie darbą, apie esamas problemas ir mus užlieja nepasitenkinimo banga. Norisi koneveikti visus iš eilės. Tingi apatija. Tokia dienos pradžia pranašauja juodą, nesėkmių, pykčio ir neproduktyvaus darbo persunktą dieną.

Taip atsitinka, nes uždarome save į „narvą“. Na ne visai save – savo mintis. Tokį rytą pabudę nepagalvojame kokia laimė, kad gimėme. Iš tiesų, ar žinome kokia mažytė tikimybė yra gimti? Ar galime sugniaužti kumščius? Padarykime tai dabar. Pasaulyje tūkstančiai žmonių atiduotų bet ką, kad tik galėtų tai padaryti. Regime, girdime, vaikštome, užuodžiame – esame sveiki. Ar žinome kokia laimė yra būti sveiku? Ar turime šeimą, mus mylinčius tėvus, ištikimus ir palaikančius draugus? Kiek vienišų žmonių ašarų yra išliejama kasnakt tyliai įsikniaubus į pagalvę vien dėl to ką tu turime ir neįvertiname.

Praktiškai visi esame įgiję bent jau pradinį išsilavinimą. Mokame skaityti, rašyti. Turime galimybę prieiti prie informacijos lobynų, pavyzdžiui, interneto ir taip praplėsti savo žinias. O dabar pagalvokime kiek vaikų gyvenime nebus peržengę mokyklos slenksčio. Mums labai pasisekė – esame išsilavinę žmonės.

Turime šiltus namus, šaldytuvą pilną gėrybių. Visai netoli mūsų už keleto tūkstančių kilometrų vaikai miršta iš bado. Jie net nepagalvoja apie kažkokį pasirinkimą. Jie nori maisto, bet kokio maisto.

Ir dar sugebame jaustis blogai? Vieną kartą atsikvošėkime, pajuskime dėkingumą už tai kas esame ir už tai ką turime. Mes net neįsivaizduojame kaip mums pasisekė.

Žymės: apatija, bloga savijauta, Darbas, dėkingumas, Draugai, gyvenimas, išsilavinimas, Laimė, mintys, problemos, produktyvumas, pyktis, sveikas, Sveikata