Žmonės įvairiai supranta pozityvumą. Vieniems tai plati šypseną, kuri turi būti „užklijuota“ ant veido visą dieną, sekantiems tai vėl koks nors aplinkui šokinėjantis klounas ir šaukiantis – aš laimingas, aš laimingas! Dar kitiems kažkas dirbtino, apgaulė – dalykai neturintys nieko bendro su „realiu“ gyvenimu. Šitie „realistai“ patys smagiausi. Jie vis giriasi, kad į pasaulį žiūri realiu žvilgsniu nors iš tikrųjų vertėtų susimąstyti ir pasigilinti ar jų pasaulėvaizdis nėra paprasčiausias pesimizmas..? Gyvenimas yra gana subjektyvus, nes visus reiškinius suvokiame tik iš savo perspektyvos. To pasėkoje galime tik numanyti ką kiti žmonės galvoja, jaučia. Taip, kad savo realybę kuriame patys ir ji yra gana subjektyvi.

Mitas numeris vienas – pozityvus žmogus turi galvoti vien teigiamai nesvarbu kas atsitiktų. Nesąmonė. Žmogus turėjo, turi ir turės tiek neigiamų, tiek ir teigiamų minčių, bet galime įtakoti jų kiekį. Būtent teigiamas mintis norisi skatinti, o neigiamas paleisti.

Kaip aš suprantu pozityvumą? Pozityvumas – tai sugebėjimas kritiniu momentu nukreipti savo mintis nuo problemos prie išeities ieškojimo. Visi galime dalinti šypsenas į kairę ir į dešinę kai mums sekasi, bet ištikus nenumatytam įvykiui, nelaimei šioji šypsena nepadeda. Padeda savęs suturėjimas, savo dėmesio nukreipimas į išeitį. O išeitis visada yra. Gal ne tokia patogi ar maloni kokios norėtume, kad būtų, bet yra. Tereikia atlikti paprastą dalyką pripažinti sau – taip, man nutiko ši nelaimė, bet kaip galėčiau jos žalą sumažinti? Kokios naudos man ši nelaimė gali suteikti? Kokią pamoką išmokau ir ko daugiau nekartosiu? Tai didžiulis mąstymo kokybės šuolis. Tik laiko klausimas kada į galvą ateis konstruktyvūs sprendimai.

Apie pozityvumą aš šiandien nerašyčiau jei tai taip stipriai neįtakotų mūsų veiksmų. Negu norite būti pesimistais, kurie nieko nedaro, nes netiki jog gali kažką pakeisti? Iš tikrųjų net ne čia pesimisto neveiklumo priežastis. Jis slapta netiki ir nepasitiki savimi, bet to net pats sau nedrįsta pripažinti. Žmogus valdomas baimės yra bailys. O gal jūs priklausote „realistų“ būreliui, kurie iš tikrųjų yra tie patys pesimistai? Tai labai protingi žmonės, kurie randa „sumanų“ argumentą (kompromisą) kodėl jie negali vieno ar kito dalyko padaryti. Tai liguistai atsargūs patogų ir malonų ieškotojai, kurie taip ir nedrįsta nepažinti savęs ir savo tikrųjų galimybių. Pozityvistai (optimistai) taipogi nėra kažkuo ypatingi. Jie ir bijo, ir pyksta, bet juos lydi tikėjimas ir žinojimas, kad jie gali, todėl jiems belieka viena – veikti. Ir kas dabar sugebės paneigti jos pozityvumas „atriša“ rankas veikti?

Žymės: apgaulė, baimės, dėmesys, gyvenimas, kritinis momentas, malonumai, mąstymas, mintys, nauda, optimistai, pamokos, patogumai, perspektyva, pesimistai, pozityvumas, pyktis, realistai, realybė, subjektyvumas, sugebėjimai, veikimas

(balsų: 24, vidurkis: 5.00 iš 5)

Kaip pradedate darbo dieną? Kavos ar arbatos puodeliu ir nereikšmingais pokalbiais? O gal Jūs esate informacijos „kaupėjas“ ir pradedate darbo dieną nuo naujienų portalų antraščių skaitymo? Bet kuriuo atveju vardan jūsų pačių tikiuosi taip nesielgiate.

Daugybę kartų esu patyręs jog darbo dienos pradžia atsiliepia visai darbo dienai. Tai kaip katalizatorius. Jei tingiai pradedi, tai ir būsi tingus visą dieną. Jei pradedi nuo pramogų, tai nuolat jomis ir bandysi prasiblaškyti dienos bėgyje. Jei pradedi dieną nuo smulkmenų, tai tikėtina jog svarbiausi darbai liks nepadaryti.

Kas atsitinka, kai ateiname ir atsisėdame į savo darbo vietą? Mes užmirštame kodėl čia atėjome. Užmirštame mūsų ilgalaikius tikslus ir viziją. Esamuoju momentu dingsta mūsų idealai ir matome tik sunkias užduotis, kurių bijome imtis. Matome nuobodžias užduotis. Matome tai ir bandome pasislėpti, atitrūkti ar atsiriboti. Taip „iškovojame“ dar vieną dieną. Atidedame svajonių išsipildymą dar vienai dienai.

Pamesti ilgalaikę viziją yra pražūtinga. Net gamta nuolat keisdama savo „rūbą“ nori mums pasakyti, kad laikas taip pat nuolat teka. Pagalvokime ir sąžiningai sau atsakykime, ar nereikės ateityje gailėtis dėl to jog tingėjome dirbti ar dėl to, kad vengėme svarbiausių užduočių?

Esame „guru“ ir virtuozai atliekant nereikšmingas, lengvas, mąstymo ir pastangų nereikalaujančias užduotis. Deja, ar atliekame ar neatliekame šias užduotis, imant ilgalaike perspektyva mūsų gyvenimui tai turi nereikšmingą poveikį. Daug svarbiau yra ar atliekame svarbiausias užduotis, kurios realiai keičia mūsų gyvenimą. Mano patarimas būtų trumpas, nešvaistykime savęs smulkmėms, kai mūsų laukia dideli darbai.

Noriu jūsų paklausti kas jus labiausia skatina veikti? Aš manau sutiksite jog tai mintys. Mintys yra katalizatoriai. Jeigu nuolatos skaitome įkvepiančias mintis esame labiau pasiryžęs imtis veiksmų. Kaskart kai ryte prieš pradėdamas darbo dieną perskaitau bent vieną tokią mintį man tampa gerokai lengviau tęsti savo darbus. Lengviau „nepamesti“ savo vizijos. Išdrįsti ir perlipti per save dar kartą. Tapti didesniu už patį save. To linkiu ir jums.

Žymės: baimė, Darbas, dienos pradžia, įkvėpimas, mintys, nuobodulys, perspektyva, pokalbiai, pramogos, reikšmingumas, sąžinė, tikslai, tingėti, veiksmai, vizija

(balsų: 11, vidurkis: 5.00 iš 5)