Bendravimas pagal Abraham’o Maslow’o poreikių piramidę užima trečią vietą pagal svarbumą žmogaus gyvenime (po fiziologinių ir saugumo poreikių patenkinimo). Bet ar tikrai bendravimą su žmonėmis iškeliame į tokią svarbią vietą? O gal tai mums yra kažkas pastovaus ir nesikeičiančio? Neturėtų būti. Jei tobulėjame kaip asmenybė, tai bendravimo tuo labiau neturėtume palikti „už borto“, nes čia viena iš tų sričių kur galimybės tiesiogine prasme yra neribotos. Ar atsirastų žmogus, kuris nenorėtų dar labiau praturtinti savo socialinį gyvenimą?

Šiame straipsnyje pateikiu koncentruotą medžiagą bendravimo (komunikacijos) tema, kurią pats ilgai rinkau ir gryninau. Turėkite omenyje, kad tai nėra absoliučios tiesos. Įsigilinkite, eksperimentuokite, klausykitės intuicijos kada pagal situaciją galima vieną ar kitą patarimą (instrukciją) pritaikyti. Neapsigaukite, kai kurie patarimai atrodo labai paprasti, bet jei pasigiliname suprantame jog juos pritaikyti nėra taip paprasta. Žinau, kad nuoširdžiai taikomi šie patarimai bendravimo kokybę gali pakelti į neregėtas aukštumas. Taigi, pradedame!

1. Bendravimas tarp žmonių nėra statiškas. Tai nuolatos judantis, evoliucionuojantis ir besikeičiantis procesas. Jei to nepastebime, susirūpinkime, nes tai anksčiau ar vėliau atsisuka prieš mus pačius.

2. Meluoti – užtikrintai viską žinoti. Sakyti tiesą – parodyti tikrąjį save.

3. Pirma atidžiai klausykimės ir tik pilnai išklausęs pradėkime patys kalbėti. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti kodėl žmogus turi dvi ausis ir vieną burną?

4. Bendraudami būkime lankstūs. Prisitaikykime visur, kur tai nežlugdo mūsų asmenybės.

5. Nesivelkime į niekur nevedančias diskusijas. Nutraukime nekonstruktyvų (neigiamai veikiantį) bendravimą.

6. Būkime patikimais ir sąžiningas – taip atversime žmonių širdis ir jų sužinosime jų slapčiausias, o tuo pačiu svarbiausias mintis.

7. Jei norime, kad mus mylėtų – patys mylėkime. Jei norime, kad mus gerbtų patys gerbkime ir t.t. Viskas prasideda nuo mūsų.

8. Būkime kuo naudingesni kitiems (domėkimės žmonėmis, jų problemomis, išgyvenimas, džiaugsmais ir t.t.).

9. Nuoširdžiai žavėkimės kitais.

10. Bendraudami užgniaužkime savanaudiškumą. Galvokime ne apie tai, ką aš galime gauti, o apie tai, ką galime duoti.

11. Nekalbėkime netiesos. (Dievo įsakymas!)

12. Kokia yra idealių santykių tarp vyro ir moters paslaptis? Moteris į vyrą turėtų žvelgti kaip tarnaitė į karalių, o vyras į moterį kaip tarnas į karalienę. (Tomas Girdzijauskas)

13. Prisiminkime – esame tai, ką sakome.

14. Nepertraukinėkime pašnekovo. Neskubinkime žmogaus savo kūno kalba (greitai ir dažnai nelinkčiokime ir pan.).

15. Garsiai, aiškiai ir užtikrintai tarkime žodžius.

16. Vertinkime savo žodį – kalbėkime tik tiek, kiek būtina.

17. Visada išlikime geranoriškais, bet taip pat turėkime bendravimo ribas. Neklausykime melagysčių, apkalbinėjimų, dejavimų. Venkime žmonių, kurie nuolatos tokias kalbas skleidžia.

18. Su savimi visada kalbėkime pagarbiai (net ir mintyse). Tai būtina norint palaikyti aukštą savigarbą!

19. Žodžiai turi grįžtamąjį ryšį (energijos tėkmė). Liežuviu neskleiskime pykčio, pagiežos, pavydo, nes visa tai sugrįžta su kaupu.

20. Kiekvienas mūsų ištartas žodis – tai atsakomybė už save prieš kitą. Ar visada ją prisiimame?

Šie patarimai gali būti tiek vertingi, kiek gyvi mūsų sąmonėje. Taigi, kaip tada kuo dažniau juos sau priminti? Atsispausdinkime ir pasikabinkime matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo! Padarykime tai dabar, nes vėliau pamiršite.

Žymės: Bendravimas, idealūs santykiai, kokybiškas bendravimas, pagarba, patarimai, santykiai, turtingas socialinis gyvenimas, žmogaus poreikiai

(balsų: 24, vidurkis: 4.67 iš 5)

Stresas – natūralus psichologinis ir emocinis „indikatorius“ rodantis kokie harmoningi esame. Sveikas streso kiekis (nuo kurio jaučiamės stipresni) yra naudingas siekiant užsibrėžtų tikslų. Lengva suvokti kada nesame harmonijoje, trūksta jėgų, motyvacijos, kankina neigiamos mintys. Sekantys patarimai turėtų padėti grįžti į harmoniją.

Padarykite tai, ką darydavote vaikystėje. Pavyzdžiui, sudėliokite galvosūkį, nupieškite piešinį, grokite, žvejokite. Prisiminkite savo vaikystės hobius, jie gali jus atitraukti nuo šiandienos iššūkių bei nuraminti.

Padarykite mankštą. Tai puikus būdas išsikrauti. Tai du viename – ne tik atitrūkstama nuo minčių, kurios sukelia stresą, bet ir tuo pačiu pagerinama savijauta ir sveikata.

Pažiūrėkite komedijos žanro filmą ar paskaitykite anekdotų. Juokas puikus streso priešnuodis. Po nuoširdaus juoko galime jaustis tiktai žvaliai ir gerai!

Sąmoningai save raminkite. Kada paskutinį kartą išsprendėte situaciją nerimaudamas? Ieškokite sprendimų ir veikite, tik tokie veiksmai išsprendžia situacijas. Kuo greičiau pradėsite, tuo mažiau liks laiko nerimauti.

Masažas. Kaip dažnai pamirštame tokius atsipalaidavimo būdus kaip masažas? Masažas atgaivins jūsų kūną, mintis ir jausmus. Tai būtina patirti!

Nuteikime save teigiamai. Prieš eidami į interviu dėl darbo ar į pasimatymą sugalvokime keletą pozityvių teiginių ir nuolatos jas kartokime, kol pasijusime labiau pasitikintys savimi. Pasitikėjimas savimi – tai lyg Didžioji kinų siena per kurią stresas nėra pajėgus perlipti.

Valgykite kuo sveikesnį maistą. Esame linkę neįvertinti kokią įtaka mūsų savijautai turi valgomas maistas. Perskaitykite keletą knygų apie mitybą, vadovaukitės instrukcijomis ir stebėkite kaip jausitės. Žinau, tai pranoks jūsų lūkesčius…

Gilus, lėtas kvėpavimas. Pasakykite sau – sustok! Keletą kartų giliai įkvėpkite, palaukite, kol širdies ritmas sulėtės, mintys nustos „šokinėti“. Tada tęsk savo kelionę.

Įvertinkite paprastus dalykus. Mums nėra būtina vartoti tablečių, kad nusiramintumėte, tam yra natūralios metodikos. Gyvenkime harmonijoje, nes tam ir esame sutverti.

Žymės: harmonija, juokas, kvėpavimas, mankšta, masažas, mintys, pasitikėjimas savimi, patarimai, sąmoningumas, savijauta, Stresas, sveika mityba, teigiami teiginiai, tikslai

(balsų: 10, vidurkis: 5.00 iš 5)

Pastarajame straipsnyje pateikiau keletą patarimų kaip įveikti delsimą. Norėčiau pratęsti šią temą dar vienu perliuku. Tai yra metodas „Laiko dėžutė“ (ang. „timeboxing“). Jį radau Steve’o Pavlina’os tinklaraštyje, pritaikiau ir sulaukiau neįtikėtinai gerų rezultatų. Metodas yra skirtas įveikti momentiniui delsimui, o tiksliau, nenorui imtis veiksmų dabar pat. Geriausiai metodą perprasite jei pateiksiu pavyzdį. Tad pirmyn…

Tarkim dabar nori atlikti matematikos namų darbus, bet vos tik apie juos pagalvoji, tavo galvoje kyla mintys, kad juos teks daryti ilgai, o tai nuobodu… Protas pradeda ieškoti visų įmanomų priežasčių, kad išvengti šio „nemalonumo“. Kad išvengti šių pasiteisinimų, susitark su savimi jog darysi namų darbus 30-imt minučių, o po to leisi sau patinginiauti, pažiūrėti filmą ar dar ką malonaus. Tikslas yra pažadėti sau malonumą, bet tik po to, kai atliksi trumpą, įsivaizduojamai nemalonią užduotį. Kas įdomiausia, tokiu atveju protas nebeieško priežasčių, kad išvengti nemalonumo, nes dabar žinai jog nemalonumas truks trumpai (30 minučių), o po to tas laukia malonumas…

Tai „meškos“ paslauga sau. Dabar nustatęs laikmatį, gali pilnu dėmesiu susikoncentruoti į namų darbus ir juos daryti. Gali nustebti, bet labai dažnas atvejis (bent jau man) jog po 30-ies minučių visai nebus noro sustoti, nes šio laiko užteko, kad tave „užkabintų“ ši „nemaloni“ užduotis ir entuziastingai darai ją toliau, kol padarai. Laimi du dalykus: vidinį pasitenkinimą atlikta užduotimi ir malonumą, kurį pelnytai užsidirbai. Ypatingai svarbu tesėti savo žodį sau. Jei ir užduotis neužkabino turi sau leisti patirti žadėtą malonumą, nes visgi dirbai 30-imt minučių, o ne tinginiavai.

Aš viliuosi, kad pasiryšite šį metodą išbandyti savo „kailiu“, o dar labiau, kad jis padės pasiekti realių rezultatų. Kodėl šis metodas veikia? Pirma, motyvuoja pats pažadas jei iš tiesų pasirenkame sau malonią veiklą. Antra, apibrėžiame „nemalonumo“ trukmę, kas neleidžia protui priešintis toliau. Jei metodas neveikia iš pirmo karto, nenuleiskite rankų. Bandykite antrą, trečią kartą, svarbu atkaklumas! Belieka palinkėti sėkmės įveikiant delsimą.

Žymės: delsimas, entuziazmas, koncentracija, laikas, malonumas, nemalonumas, nuobodulys, patarimai, priežastys, protas, rezultatai, vidinis pasitenkinimas

(balsų: 13, vidurkis: 5.00 iš 5)

Pažvelgus pro langą galima išvysti pilką rudeninį dangų, o šį įspūdį sustiprina atsitrenkiantys į langą vėjo gūsiai, bet tai tau nė motais, tavo visas dėmesys sukoncentruotas į šviečiantį ekraną. Šalia tavęs šilumą skleidžiantis arbatos puodelis, o ausis pasiekia malonūs pasirinktos muzikos garsai… ir visai tau nesvarbu jog dar daug darbų nėra atlikta. Vietoj to, kad atlikinėtum tai, kas tau iš tiesų naudinga, užsiimi pašalinėmis veiklomis, tokiomis kaip: pašto tikrinimas, bendravimas su draugais, dienos naujienų skaitymas… Tiesa sakant, atidėlioji tai, ką turėtum iš tiesų daryti. Ar tai tau primena…tave?

Delsimas yra vienas iš didžiausių mūsų brangiausio resurso, laiko, švaistymo būdų. Jis atsiranda dėl begalės įvairiausių priežasčių: nuo per ilgų veiklos sąrašų, sėkmės ar nesėkmės baimės, racionalumo trūkumo laiko planavime… Štai keletas patarimų kaip įveikti delsimą:

Planuok, planuok, planuok. Tinginiauti yra labai patogu, kai nesi suplanavęs savo laiko. Planuok kasdien. Skirk tam, kad ir 10-15 minučių savo laiko, bet rezultatai bus akivaizdūs. Planą rytdienai pasirašyk jau iš vakaro. Planavimas būtinas norint įvesti nors šiek tiek tvarkos, chaotiškame žmogaus prote. Taip pat būtina koncentracija ir veiklų įvairovės saikas.

Didelius uždavinius išskaidyk į mažesnius. Pagalvok, kaip galėtumei savo pagrindines užduotis suskirstyti į mažesnes ir pasižymėk tai savo kalendoriuje (šitą reikia turėti!). Susikoncentruodamas į mažesnes, didesnės užduoties dalis, išvengsi baimių antplūdžio, o tai reiškia daugiau malonumo ir mažiau streso.

Tobulumo siekiant. Tobulumui nėra ribų, bet reikia žinoti ribą tarp būtinumo ir tobulumo. Visų pirmą, įgyvendink tai, kas būtina, o po to, jei dar turi laiko – tobulink. Kartais taip įklimpstame į tobulinimą, kad nebelieka laiko įgyvendinti kitų būtinų užduočių arba jos įgyvendinamos nekokybiškai.

Tikėk savimi ir savo sugebėjimais. Žmogus negimsta viską mokėdamas ir sugebėdamas. Jeigu nepasiseka, žinok, kad visada yra kitas kelias tai padaryti. Nesėkme yra patirtis, padeda stabtelėti ir susimąstyti ar tikrai pasirinkome optimaliausią kelią į užduoties atlikimą. Kai tai įsisąmoniname, baimės pamažu pasitraukia ir vis dažniau galime veikti be delsimo ir su didesne drąsa.

Pakantumo ir supratimo savo paties atžvilgiu. Kartais iš tiesų būname pavargę ar nemotyvuoti. Nespauskime savęs dėl kiekvienos minutės ir tada nereikės taip dažnai „bėgti“ nuo delsimo. Tiesiog pakoreguokime savo kalendorius ir pailsėkime keletą valandų ar net atidėkime darbus kitai dienai.

Galima ir naudinga yra išsiugdyti gebėjimą spurtuoti, veikti momente! Tai suteikia kur kas daugiau laisvės keistis, o tada išauga ir pasitenkinimas gyvenimu. Įdomu sužinoti, o kaip tu įveiki delsimą?

Žymės: chaotiškas protas, delsimas, gebėjimai, įgyvendinti, koncentracija, laikas, laiko švaistymas, nauda, pakantumas, patarimai, planavimas, racionalumas, saikas, sąmoningumas, tikėjimas savimi, tobulumas, užduotys, veikla

(balsų: 9, vidurkis: 5.00 iš 5)