Laisvas ir turtingas, ar ne šių dviejų žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau, ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkime nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Iš tiesų turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikome laisve. Ar laisvė yra tam tikra pinigų suma banko sąskaitoje? Tai kodėl tada kai ją jau turime, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma… Ar mūsų norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysime jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Žinome jog niekada. Niekada nebus gana, jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsime. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia jums.

Pasikartosiu, kad tai nėra menkinimas turto ar kitų troškimų, jie ypatingai reikšmingi mūsų gyvenime. Aš tik noriu, kad suprastume, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, „matrica“ be pabaigos kol jos neperprantame, o kai perprantame galime pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori mums pasakyti, kad negyvename gerovėje jog mums dar trūksta… Tegul tai būna užduotis mums – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ mūsų pasitikėjimo savimi. Neleiskime vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakome sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasime rytoj jei jos nerandame šiandien. Ar esi pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas mūsų noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėkime mažiau ir saikingai, nes taip ir liksime vergais su visam.

Žymės: gerovė, godulys, gyvenimo tikslas, laisvė, norai, norų pildymas, pasitikėjimas savimi, saikingas gyvenimas, taisyklės, tapti laisvu, tikėjimas, turtingas