Kas atsitinka, kai pasielgiame pagal mintį kilusią galvoje, kurią laikome teisinga? Ar jaučiame per kūną vilnijantį laimės virpulį? Kai po minties seka atitinkamas veiksmas iš tiesų pasijaučiame ne tik laimingesni, bet ir ramesni bei tvirtesni. Mus aplanko vidinis susitaikymas su savimi (harmonija), kuri iš vidaus persiduoda į išorę. Rodos, žvelgiame į tą patį pasaulį, bet jį matome visai kitokį. Pasaulis tas pats tik mūsų suvokimas jau ne tas, realybė kita. Pasidalinsiu mintimis kaip atrasti ir sustiprinti laimės jausmą, bet pirma supažindinsiu kaip išmainome laimę į trumpalaikį malonumą. Netgi dar skaudžiau, kaip mūsų aplinka, pasirinkimai veda mus kuo toliau nuo laimės.

Ar žinote kaip turtingi tėvai išlepina savo vaikus? Labai paprastai, vykdo kiekvieną vaiko užgaidą. Pavyzdžiui, sūnus sugalvoja, kad jam reikia naujo „Mercedes“ modelio automobilio, kita dienai jis jį jau turi. Sugalvoja jog nori naujo buto, savaitės bėgyje jau jame įsikuria. Pritrūko pinigų? Prašau! Kaip galima pastebėti noras yra tuojau pat išpildomas, nereikia nieko daryti, nereikia dėti pastangų, kad gautume tai, ko norime. Prie ko tai priveda? Beviltiškumo, apatijos, beprasmybės jausmo. Visi šie pojūčiai pradedami dangstyti paleistuvavimu, lėbavimu, narkomanija. Visais tai dalykais, kurie nereikalauja jokių pastangų ir iš pirmo, neatidaus žvilgsnio suteikia laimę. Tik tas laimės žybsinis trumpas ir jie nežino svarbiausio, kad tikra, stipri ir ilgalaikė laimė kyla iš mūsų…veiksmų ir pastangų.

Dabar pažvelkime į Gedimino gyvenimą. Jis užaugo „vidutinėje“ Lietuvos šeimoje. Nuo mažų dienų tėvai jį mokė, kad norint gauti tam tikrą daiktą būtina įdėti reikiamą kiekį pastangų. Netrukus pats tuo įsitikino. Kokie rezultatai? Puikiais pažymiais baigė mokyklą ir įstojo į universitetą. Studento gyvenimas pasirodė nesunkus, turėjo daug laisvo laiko. Dėl to apėmė šioks toks nuobodulys ir tingulys. Kuo toliau, tuo labiau šie jausmai stiprėjo ir jis suprato, kad jam trūksta…trūksta tikslo į kurį galėtų nukreipti visą savo energiją ir pastangas. Tą įsimintiną dieną pro Gediminą dideliu greičiu pralėkė mano jau aprašytasis turtingų tėvų sūnus su savo gražiuoju „Mercedes“ modelio automobiliu. Bingo! Gediminas nusprendė, kad jis nori tokio pat automobilio. Po to sekė keletas metų nuoseklių pastangų ir štai jis pagaliau išrieda į miesto gatves savo naujuoju „Mercedes“. Pastangos vainikuojamos sėkme.

Kaip manote kuris labiau džiaugiasi savuoju automobiliu? Kuris puoselėja ir saugo savąjį „Mercedes“? Kuris savo veiksmuose atrado prasmę, tikėjimą savimi, laimę? Laimė tai ne automobilis. Laimė yra iššūkiai ir pastangos iki automobilio. Kuo didesnių pastangų pareikalauja tikslas, tuo laimingesni tampame dėdami į jį pastangas kol pagaliau jį pasiekus aplanko taip trokštama palaima. Užsibrėžkime tikslą keleriems metams ir pasmerksime save kelerių metų laimei. Užsibrėžkime tikslą gyvenimui ir būsime laimingi visą likusį gyvenimą.

Žymės: ilgalaikė laimė, Laimė, palaima, pastangos, Sėkmė, užsibrėžti tikslą, veiksmai

(balsų: 25, vidurkis: 4.64 iš 5)

Išaušta rytų, kai visai nenorime keltis, kai pagalvojame apie darbą, apie esamas problemas ir mus užlieja nepasitenkinimo banga. Norisi koneveikti visus iš eilės. Tingi apatija. Tokia dienos pradžia pranašauja juodą, nesėkmių, pykčio ir neproduktyvaus darbo persunktą dieną.

Taip atsitinka, nes uždarome save į „narvą“. Na ne visai save – savo mintis. Tokį rytą pabudę nepagalvojame kokia laimė, kad gimėme. Iš tiesų, ar žinome kokia mažytė tikimybė yra gimti? Ar galime sugniaužti kumščius? Padarykime tai dabar. Pasaulyje tūkstančiai žmonių atiduotų bet ką, kad tik galėtų tai padaryti. Regime, girdime, vaikštome, užuodžiame – esame sveiki. Ar žinome kokia laimė yra būti sveiku? Ar turime šeimą, mus mylinčius tėvus, ištikimus ir palaikančius draugus? Kiek vienišų žmonių ašarų yra išliejama kasnakt tyliai įsikniaubus į pagalvę vien dėl to ką tu turime ir neįvertiname.

Praktiškai visi esame įgiję bent jau pradinį išsilavinimą. Mokame skaityti, rašyti. Turime galimybę prieiti prie informacijos lobynų, pavyzdžiui, interneto ir taip praplėsti savo žinias. O dabar pagalvokime kiek vaikų gyvenime nebus peržengę mokyklos slenksčio. Mums labai pasisekė – esame išsilavinę žmonės.

Turime šiltus namus, šaldytuvą pilną gėrybių. Visai netoli mūsų už keleto tūkstančių kilometrų vaikai miršta iš bado. Jie net nepagalvoja apie kažkokį pasirinkimą. Jie nori maisto, bet kokio maisto.

Ir dar sugebame jaustis blogai? Vieną kartą atsikvošėkime, pajuskime dėkingumą už tai kas esame ir už tai ką turime. Mes net neįsivaizduojame kaip mums pasisekė.

Žymės: apatija, bloga savijauta, Darbas, dėkingumas, Draugai, gyvenimas, išsilavinimas, Laimė, mintys, problemos, produktyvumas, pyktis, sveikas, Sveikata

(balsų: 10, vidurkis: 5.00 iš 5)

Pinigai nepadarys tavęs laimingu. Taip, žinau, tau praeitą mėnesį pakėlė algą ir leisk paklausti, kiek ilgai buvai laimingas? Tris, penkias dienas? O po to? Ir vėl tas pats, laukimas, burnojimas, kada gi vėl pakels algą. Kad ir kiek didintų gaunamų pinigų kiekį, tu vis tiek nesijausi laimingas, nes paprasčiausiai laimingi jaučiamės ne pastorinę savo piniginę, o pavyzdžiui, dirbdami mėgstamą, mylimą darbą.

Pinigai nesugrąžins tau sveikatos. Tu sunkiai dirbai daugybę metų, uždirbai kalną pinigų. Dabar savo gyvenimo saulėlydyje gali daryti tai, apie ką lig šiol tik svajojai: aplankyti egzotiškus kraštus, vakarieniauti prabangiame restorane, nusipirkti ryškiai raudoną prabangų automobilį…tik viena smulkmenėlė, nežinai, kada pakilsi iš ligos patalo, nes užpuolė tiek ligų, kad nebespėji gydytis. Tai ilgų, sunkių darbo metų pasekmės. Pinigai tikrai neverti to, geriau jau uždirbti mažiau, bet gyventi prasmingą, ilgą, laimingą ir sveiką gyvenimą.

Pinigais nenupirksi šeimos, draugų, meilės. Į tavo parankę įsikibusi ilgakojė peroksidinė blondinė čiulba tau saldžius žodelius, bet ar ji tave palaikytų sunkiu gyvenimo momentu, ar būtų su tavimi, jeigu neturėtum šios prabangios mašinos, ir neapipiltum jos dovanomis? Manau pats žinai atsakymą. Už pinigus gali nusipirkti tik „išvirkščią“ meilę, išteptą brangiu grimu, kuri nesuteikia dvasinės pilnatvės. Taip pat ir tikrą draugą pažinsi ne iš ko kito kaip tik iš jo taurių poelgių.

Pinigai nesuteikia pagarbos, pasitikėjimo. Pavaldiniai giria tavo „puikias“ idėjas, tau pataikauja, bet tai nereiškia, kad tave gerbia. Pagarbą ir pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Tai yra sunkus darbas, nes į jį reikia įdėti nemažai pastangų. Elgtis su žmogumi turėtumei kaip su sau lygiu, o ne kaip su prastesniu už tave, ir tai jau bus mažas žingsnelis pagarbos link.

Pinigai nepadaro tavęs protingesniu už kitus. Kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo didesnis ir protingesnis nori pasirodyti. Taip, galbūt sugebėjai sukurti pelningą verslą, jį išvystyti, bet tai tik materialinė sėkmė, o kur pasiekimai sveikatoje, santykiuose, dvasingume?.. Visada reikia kreipti didelį dėmesį į aplinką, išklausyti ir klausti pavaldinių, ką būtų galima patobulinti, naujo įdiegti. Galbūt tavo pavaldinys turi įdomią, novatorišką idėją, kurią įgyvendinus tavo verslas dar labiau suklestėtų, bet užuot išklausęs žmogų, tu nusprendi: „Ką jis vargšas gali būti geriau sugalvojęs, nei aš?“ – ir paveji jį tolyn. Pinigai žmogų apakina, padaro savanaudį, o tai ir yra tiesiausias kelias į nesėkmę.

Kad ir kaip būtų sunku, bet reikia pripažinti, jog pinigai nėra atsakymas į visus klausimus, nėra eliksyras nuo visų ligų ir negandų, ir anaiptol nėra gyvenimo prasmė. Jeigu bent kelioms minutėms pažadinau jus iš šio materialių vertybių persisunkusio pasaulio, manau, kad savo tikslą pasiekiau.

Žymės: atlyginimas, Draugai, dvasinė pilnatvė, eliksyras, Laimė, mėgstama veikla, mylimas darbas, pagarba, pasiekimai, pasitikėjimas, Pinigai, protingumas, savanaudiškumas, šeima, Sveikata, verslas, vertybės

(balsų: 10, vidurkis: 4.90 iš 5)