Kiekvienas vertiname savo laiką ir todėl daugiau ar mažiau planuojame. Planą sudaro tam tikri išsikelti tikslai. Jeigu tikslas yra apibrėžtas, išmatuojamas, veiksmui orientuotas, objektyvus laiko sąnaudoms, tai toks tikslas yra sumaniai iškeltas. Sumaniai iškeltą tikslą pasiekti yra lengviau, nes reikalauja mažiau disciplinos (valios pastangų) ir mažiau nuolatinio mąstymo (kadangi išsikeliant gerai apgalvojama).

Pradėkime nuo to kaip suvokiame laiką. Laikas yra resursas, kurį mes „išleidžiame“, visai kaip pinigai. Pavyzdžiui, dažnas yra apmokamas pagal valandinį tarifą. Taigi, sąlygiškai galime teigti jog  laikas yra pinigai.

Ar tuo patikėjote? Iš tiesų, laikas nėra resursas, jis negali būti „išleidžiamas“. Dar nesutikau tokio žmogaus, kuris sugebėtų „valdyti“ laiką. Kad ir ką mes darome ar nedarome, laikas teka savo vaga. Iš tikrųjų neturime absoliučiai jokios įtakos laikui.

Mąstant racionaliai kiekvienas egzistuojame tik šiuo momentu. Galime prisiminti praeitį ar įsivaizduoti ateitį, bet vis tiek mąstome ir esame dabar. Viskas ką turime yra dabartis, šis momentas. Ką aš noriu pasakyti yra tai, kad negalime įtakoti laiko tėkmės, bet galime įtakoti savo dabartį. Visi pokyčiai vyksta dabarties momente!

Taigi, logiška, kad tikslo siekimas visada vyksta dabartiniu momentu. Klaidinga nuostata, jog tikslai kuriami tam, kad kontroliuotų mūsų ateitį. Jie skirti tam, kad praturtintų mūsų dabartį. Jeigu siekiame tikslo ir jis neduoda jokios naudos dabartiniu momentu, tai šis tikslas yra nereikalingas ir beprasmis, ko pasekoje, dažniausiai tokio tikslo ir nepasiekiame.

Aiškumo dėlei pateiksiu pavyzdį. Tarkime, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebaigiame aukštojo mokslo, bet dažnai pagalvojame – kaip gerai būtų turėti aukštojo mokslo diplomą. Dirbtume sau švariame ir gražiame biure, pilname komforto ir, žinoma, daugiau uždirbtume! Taigi, užsibrėžiame tikslą – įgyti aukštojo mokslo diplomą per ateinančius keturis, penkis metus. Taip apsisprendę, kurį laiką jaučiamės laimingi, bet po kiek laiko galvoje pradeda kilti klausimai: ar esu pakankamai protingas? Ar sugebėsiu? Juk tai užtruks keturis ar penkis metus. Tai juk toks ilgas laiko tarpas. O ir matematikoje man niekada nesisekė… Sustok! Kaip tai kvaila. Tu pradedi įsivaizduoti ateities įvykius, kurie dar neįvyko ir išvis neaišku ar kada įvyks. Kad ir ką prognozuoji, tai nėra tikra, tai tik ateities lūkesčiai.

Mintimis grįžkime į dabartį. Dabar pagalvokime kaip šis išsikeltas tikslas pakeistų mūsų dabartį. Ar šis tikslas įkvepia dabarties momentu? Ar jis suteikia vilties, entuziazmo, pasitenkinimo kad šių dienų egzistuojančios problemos pasitrauks iš gyvenimo? Gerai pagalvokime kaip šis tikslas keičia mūsų dabartį ir jei nematome jokio teigiamo pokyčio dabartiniame gyvenime, vadinasi, šis tikslas yra ne mums ir išmeskime jį iš galvos.

Žmonės galvoja, kad siekti apibrėžtų tikslų nėra malonu, nes reikia didelio atsidavimo ir kančių. Toks mąstymas paruošia dirvą nesėkmei. Labiau tikėtina, kad pasieksime tikslą, kuris praturtinta dabartį, o ne remiasi lūkesčiais į ateitį. Kai siekiame tokio tikslo, turime matyti teigiamus pokyčius savo gyvenime nuo pat pradžių, kai tik pradedame jo siekti.

Žymės: ateitis, dabartis, disciplina, entuziazmas, gyvenimas, įkvėpimas, klausimai, kontroliuoti, laikas, mąstymas, mintys, pasitenkinimas, planas, pokyčiai, sumanumas, tikslai

(balsų: 12, vidurkis: 5.00 iš 5)

Leisk paklausti, kiek kartų per dieną pasakai ar pagalvoji jog „man nuobodu“? Per savaitę, o per mėnesį? Kuo daugiau kartų šie „kartūs“ žodeliai išsprūsta pro tavo lūpas, tuo nuobodesnė persona esi. Dažniausiai, kai pasakome, kad mums nuobodu, reiškia, kad esame pavargę ir nieko konstruktyvaus daryti nenorime (viskas gerai, būna ir taip), arba tiesiog nemąstome, ką galėtume nuveikti. Taigi, noriu pareikšti, kad nuobodžiavimas yra ne kas kita, kaip tinginystė. Tingėti yra įprotis, įprotis skatinantis neveiklumą, o tokiais įpročiais savaime norisi atsikratyti. Geriausias būdas – skatinti opoziciją – smalsumą. Toliau išskyriau keturis patarimus, kuriais vadovaujasi smalsus žmogus.

1. Klausinėk savęs, bandyk suvokti reiškinių atsiradimo priežastis. Kodėl dangus mėlynas? Kaip aš noriu elgtis vienoje ar kitoje situacijoje? Kaip galiu uždirbti „x“ pinigų sumą? Smalsūs žmonės klausia, o kas klausia, tam ir atsakoma.

2. Pažvelk už savo kasdienio pasaulio ribų. Man tai padaryti padeda knygos. Su viena nukeliauju į saulėtąjį Egiptą, su kita į Japonijos viduramžius. Skaitai tiktai žurnalus ir laikraščius apie automobilius ir gražias moteris? Pabandyk atsiversti ką nors apie sodininkystę. Sakai nepatiks? Pirma pabandyk, o po to sakyk.

3. „Mokytis man patinka, aš mėgaujuosi visu mokymosi procesu“ – kartok tai kaskart, kai tik pagalvoji, jog mokytis yra kančia. Tik teigiamas nusiteikimas leis tau lengvai, natūraliai, be didesnių pastangų priimti naujas žinias. O smalsus žmogus nuolat pildo savo žinių bagažą.

4. Būk atviras naujovėms. Išgirdai kažką naujo, nesuprantamo ir iškart galvoje toptelėjo „man tai nepatinka“ – tu save riboji! Nebijok naujų dalykų, nebūk kategoriškas nei sau, nei kitiems. Tik būdamas atviras išliksi smalsus ir lankstus.

Smalsūs žmonės yra įdomūs žmonės. Linkiu tapti vienu iš jų.

Žymės: atviras, įpročiai, klausimai, nuobodulys, smalsumas, teigiamas nusiteikimas, tinginystė

(balsų: 9, vidurkis: 5.00 iš 5)