Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių. Baimė – tai mūsų asmens sargybinis, kuris visada su mumis, 24 valandas per parą. Žinoma, šaunu turėti tokį ištikimą ir patikimą asmens sargybinį, bet baimė turi „bjaurią“ ydą – jei ji nėra sąmoningai nuolatos prižiūrima, žabojama, tai plečiasi iki begalybės, kol tampame visiškai jos apsėsti, o tai veda į absoliutų paklusnumą jai.

Tai yra priežastis kodėl žmonėse tiek daug baimių ir kompleksų. Žmonės tiesiog nesitvarko su savo baimėmis. Dažnu atveju jų nepastebi ir nenori pastebėti, taip save stumia į sau pavojingą padėtį. Džiugi žinia yra tokia, kad šį nežinojimą ir apsileidimą galima išspręsti. Pradėsime nuo to, kad išsiaiškinsime kas slypi už visų baimių. Taigi, kas slepiasi už visų baimių? Kokią yra visų baimių šaknis? Baimės šaknis sako, kad nesusitvarkysime su tuo, kas mums atsitiks gyvenime. Galbūt tikėjaisi ko kito, bet tai yra, kas yra. Gana lengva yra įrodyti jog ši baimė neturi savyje tvirto prado. Pagalvokime, su kuriomis situacijomis gyvenime nesusitvarkėme? Taip, žinau, turėjo būti velniškai sunkių momentų! Galbūt jautėmės visišku pralaimėtoju, sugniuždytu ir nelaimėliu, bet išgyvenome. Turiu džiugią žinią, iki šio momento susitvarkėme su visomis savo gyvenimo situacijomis. Viską įveikėme ir dabar esame čia, kur esame. Alsuoji, reiškia gyveni, vien ši fiziologinė funkcija sako, kad esi laimėtojas, kuris susitvarko. Iš to galime daryti išvadą, kad net baimės šaknis tėra nepagrįsta iliuzija, o ką jau kalbėti apie kitas baimes kilusias iš jos.

Atėjo metas nuspręsti ar ir toliau nekreipsime dėmesio į savo baimes, apsimesime esą silpni ir nepajėgūs su jomis susitvarkyti, ar vis dėl to imsimės konkrečių veiksmų, kad pažabotume savo baimes. Taigi, nuo šiol, kai santykiai strigs ir nežinosime ką daryti, ką sau sakysime? Aš susidorosiu. Kai finansiniai nepritekliai pradės kamuoti? Aš susidorosiu. Kai jausimės vienišais, paliktais ir pralaimėjusiais? Aš susidorosiu! Nuolat tai sau kartokime tol, kol tai taps „krauju tekančiu mūsų venose“. Perprogramuokime save pozityviais, stiprinančiais teiginiais ir tuo pačiu auginkime pasitikėjimą savimi. Anksčiau ar vėliau, pasitikėjimas savimi taps toks aukštas jog sau sakysime – kad ir kas nutiks, aš susidorosiu. Be pasitikėjimo savimi sunku išdrįsti pažvelgti į savo baimes, o tuo labiau per jas perlipti.

Dabar įgysime šiek tiek daugiau žinių apie baimes. Pagal Susan’ą (žiūr. „Šaltiniai“) yra penki nepajudinami postulatai apibrėžiantys kiekvieną baimę. Penkios aksiomos, kurių žinojimas yra kritiškas norint geriau suprasti baimės emociją. Štai jos:

1. Kol augsi (tobulėsi) baimė niekada nepasitrauks. Iš pirmo įspūdžio, tai gali nuliūdinti, kad baimė galutinai niekada mūsų nepaliks. Iš kitos pusės mums daugiau nebereikia jaudintis dėl to, kad baimės krisleliai vis dar su mumis. Mums nebereikia kovoti ir bereikalingai eikvoti energiją. Tegul nerimas palieka, o ramybė aplanko.

2. Vienintelis būdas atsikratyti baimės – padaryti tai, ko bijome. Tai intuityvu! Galime ieškoti begalės aplinkkelių ir pasiteisinimų, bet tiesiausias ir trumpiausias kelias eiti ir padaryti!

3. Vienintelis būdas pasijusti geriau – eiti ir padaryti tai! Palengvėjimas ir pasitenkinimas garantuoti.

4. Kiekvienas bijome sau nepažįstamoje situacijose. Nėra žmonių be baimės. Nebent psichiatrinėje ligoninėje galima tokių atrasti, bet jie dėl to ten ir yra. Visi gyvename baimėse. Tai mus vienija, tegul šis suvokimas padeda lengviau eiti per baimes. Piktai nesijuokime iš kitų žmonių baimių, padėkime jiems perlipti per jų pačių baimes. Laimėsite abu, tu – žmogaus pagarbą, o žmogus – palengvėjimą.

5. Baimės įveikimas mažiau gąsdina, nei baimė jog esame bejėgiai tai padaryti. Prisimenate tą būseną, kai jautėtės bejėgis, išsunktas ir lygtais kažkieno nuskriaustas? Ši būsena siurbia mūsų energiją, o baimės įveikimas ją sugrąžina. Jei pritrūkome jėgų, sustokime, apsižvalgykime ir suvokime su kuria baime nesitvarkome.

Išdrįskime pažvelgti į savo baimes atviromis akimis, jos neturi savyje galios, jos negali mūsų sulaikyti. Tik mes ir dar kartą mes nusprendžiame, kad jos stipresnės už mus. Nekurkime dar daugiau iliuzijų ir taip pilname iliuzijų pasaulyje. Įveikėme jau per daug baimių, kad iškilus naujai vėl pasiduotume ar pagal ją spręstume apie savo galimybių ribas. Išdrįskime!

Šaltiniai:

Susan Jeffers, Ph.D. „Feel the Fear and Do It Anyway“

Žymės: apsileidimas, baimė, baimės įveikimas, baimės prigimtis, baimės šaknis, drąsa, emocijos, energija, gyvenimas, kompleksai, nežinojimas

Esu vienas iš daugiau nei 400-ų tinklaraštininkų, kuriems Steve Pavlina suteikė galimybę jo pirmąją knygą perskaityti pirmiesiems. Už šią suteiktą malonę Steve’as paprašė knygos apžvalgos, kurią su malonumu sutikau parašyti. Apžvalga yra mano asmeninė nuomonė, kaip ir pats autorius pageidavo, taigi, tai nebus dar viena, nuobodi reklaminė apžvalga, kuri turėtų padidinti pardavimus. Knygą gavau nors ir sakiau, kad jos apžvalga bus parašyta lietuvių kalba, o tai reiškia praktiškai jokios finansinės naudos autoriui. Steve’as begalo didžiuojasi savo knyga ir nori, kad joje išdėstytos idėjos pasklistų po visą pasaulį.

Steve Pavlina yra vienas iš garsiausių autorių pasaulyje, kuris rašo saviugdos temomis. Jo tinklaraštį kas mėnesį aplanko daugiau nei 2 milijonai lankytojų. Parašyta daugiau nei 700-ai straipsnių, 20-imt audio įrašų ir kas geriausia, visa tai – nemokamas turinys. Tinklalapis turi sėkmingai gyvuojantį forumą, kuriame susirenka žmonės iš viso pasaulio ir dalinasi savo mintimis, sprendimais, padeda vienas kitam augti, tobulėti ir siekti savų bei visuotinių tikslų.

Taigi, visai neseniai dienos šviesą išvydo pirmoji Steve’o knyga „Personal Development for Smart People“. Knyga, kaip ir tikėjausi, parašyta labai nuosekliai ir objektyviai. Nuo fundamentalių pagrindų po truputi pereinama prie sudėtingesnių koncepcijų ir jų praktinio pritaikymo. Turinys tiksliai ir kryptingai surištas. To ir buvo galima tikėtis iš autoriaus, kuris prieš tai yra dirbęs programuotoju.

Steve’o mintys pateikiamos knygoje paremtos 3-is fundamentaliaisiai žmogiškos prigimties principais: tiesa, meile, galia ir keturiais paveldėtais iš jų – vientisumu, autoritetu, drąsa ir inteligencija. Principai paremti nepriekaištinga logika bei asmenine patirtimi, tai daro knygą autentišką, o ne dar vieną gražių žodžių kratinį, kuris praktikoje nepritaikomas.

Knyga parašyta lengvu stiliumi, naudojami nesudėtingi išsireiškimai, žodžiai, frazės. Taigi, skaityti ir suprasti knygos idėjas, mintis, neturintiems gilių anglų kalbos žinių nėra sunku. Taip pat idėjų įsisąmoninimą palengvina kiekvieno skyriaus pabaigoje esanti trumpa turinio santrauka.

Autorius teigė, kad knygoje bus daug naujų idėjų, kurių nerasite tinklaraštyje. Deja, man kaip ištikimam tinklaraščio lankytojui, naujų idėjų nėra jau tiek daug, kaip norėtųsi. Daugelį, viena ar kita forma galima rasti tinklaraštyje. Kas tikrai nauja ir nematyta lig šiol, tai būtent universalus aukščiau paminėtų septynių principų pritaikymas praktiškai visose gyvenimo srityse, kuris taip pat suteikia didesnį aiškumą gyvenimui.

Provokuojama kiekviename skyrelyje, sumaniai ir laiku iškeliami esminiai klausimai, į kuriuos atsakymo autorius nepateikia, bet nukreipia mus taip, kad mes jį rastume patys. Tai priverčia skaitymo metu įjungti pilną smegenų pajėgumą ir mąstyti, plėsti akiratį, atrasti nauja savyje ir aplinkoje.

Knygos apimtis tikrai mane nustebino, tikėjausi bent kelių šimtų puslapių, o radau vos per 150-imt puslapių išminties. Iš vienos pusės Steve’as stengėsi nesikartoti, nors pasikartojimų ir taip neišvengta, bet kaip sakoma, kartodamiesi geriau įsimename. Knygoje šiuo atžvilgiu išlaikytas saikas.

Apibendrinus, knygą vertinu labai teigiamai. Aišku yra kur tobulėti, reikėtų dar daugiau praktinio pritaikymo pavyzdžių, tai padėtų dar giliau suvokti išsakytas idėjas, bet leiskime Steve’ui galutinai atsiskleisti sekančiose knygose, kurių viliuosi bus. Knygą ypač galėčiau rekomenduoti pradedantiesiems saviugdos sferoje, nors ir pažengę, manau, ras gražų Steve Pavlina tinklaraščio svarbiausių idėjų konspektą. Kaip sako autorius – gyvenkime sąmoningai.

Žymės: autentiškumas, autoritetas, drąsa, galia, gyvenimas, idėjos, inteligencija, logika, meilė, mintys, patirtis, prigimtis, principai, saviugda, Steve Pavlina, tiesa, vientisumas

Nuo pat mažų dienų esame mokomi elgtis atsargiai, nesikišti, nerizikuoti, neišsišokti. Kasdien girdime tokius pamokymus: „Neik arti ugnies – nudegsi. Nekopk į kalną, nes gali nukristi. Būk realistiškas, nes nusivilsi svajonėmis. Baik universitetą, kitu atveju negausi gerai apmokamo darbo“. Šie pamokymai yra grįsti baime. Jie formuoja neigiamą požiūrį į gyvenimą, o tai yra kliuvinys norint patirti pilnatvę gyvenime.

Klausimas, ar norime gyventi šiose nepagrįstose baimėse? Gali būti jog turime savo gyvenimo viziją, kur nesikeliame šeštą valandą ryte ir neskubame į darbą. Gali būti, kad į mūsų gyvenimo viziją neįeina studijavimas universitete, bet nusileidžiame, neišsišokame, nerizikuojame artimųjų pritarimu, savo saugumo jausmu ir darome tai, ką daro visi. Daug žmonių siekia aukštojo mokslo diplomo vien dėl to, kad mano jį turėdami užsitikrins sotų rytojų. To niekas garantuoti negali, įskaitant, ir diplomą. Saugumas, kurį norime susikurti yra tik iliuzija. Vieną dieną gali dirbti gerai apmokamą darbą, o kitą netekti šios „šiltos vietelės“. Ką jau ir kalbėti apie kasdienius pavojus, tokius kaip patekimas į avariją… Pavojai nuolatiniai mūsų gyvenimo palydovai. Visai nesvarbu ar būsime baimėse ir nedarysime to, ko norime, ar rizikuosime ir kursime pilnatvę, pavojai vis tiek bus su mumis. Išmintinga yra gyventi taip, kad nereikėtų gailėtis jei šiandien būtų paskutinė gyvenimo diena…

Klauskime savęs drąsių klausimų. Nenuilsdami ieškokime atsakymų. Nevenkime darbo, prasmingų pastangų, nes tai pilnaverčio gyvenimo komponentai. Kartais papuolame į nežinią, tada darykime tai, ką sako intuicija. Taip, tam reikia drąsos. Drąsa mumyse. Surizikuokime, kad sužinotume kiek jos mumyse.

Žinoma, vengti kraštutinumų ir nerizikuoti aklai yra išmintinga. Pulti pirkti už visas santaupas nežinomas kompanijos akcijų yra jau net ne naivu, bet pražūtingai kvaila… Rizikuoti, nereiškia negalvoji. Apskaičiuoti, pasverti, susidėlioti už ir prieš yra būtina. Apie tai kalba ir liaudies išmintis: „Devynis kartus pamatuok – dešimtą pjauk“. Taip ir priimant svarbius, reikšmingus sprendimus, devynis kartus pagalvokime, o dešimtą nuspręskime ir imkimės veiksmų. Vertinkime savo galimybes, galimą riziką, bet neužmirškime ir apie galimą naudą. Kartais pralaimėtas mūšis yra geriau nei pergalė. Klaida? Padarykime išvadas, koreguokime planą ir siekime tikslo toliau.

Gyvenimas pilnas dovanų, tereikia eiti, rizikuoti ir pasiimti jas. Verta įsidėmėti jog nesiekdami jokių tikslų, taip pat rizikuojame, tik šiuo atveju nežinia kuo…galbūt pačiu savimi? Sužinokime kainą, kurią turėsime sumokėti rizikuodami ir sumokėkime. Taigi, jau dabar pagalvokime kur galime surizikuoti ir rizikuokime! Tegul rezultatai nustebina…

Žymės: atsakymai, baimė, drąsa, gyvenimas, gyventi, išmintis, neigiamas požiūris, pamokymai, pavojus, pilnavertis gyvenimas, pritarimas, rezultatai, rizika, saugumas, sprendimai, svajonės, vizija