Nori turėti daugiau draugų? Keiskis. Nori daugiau pinigų? Keiskis. Nori būti laimingesnis? Keiskis. Nori būti sveikesnis? Keiskis. Kiekvienas noras simbolizuoja trūkumą savyje ar išorėje. Juk nesame tobuli, o gal? Kiekvienas noras sako mums – keiskis, bet mes ne tai norime girdėti. Mūsų norai juk kitokie?

Kol esi gyvas, gyvuoja ir priešprieša tarp noro palikti viską taip, kaip yra ir noro keistis, išpildyti taip trokštamus norus. Pirmasis noras suteikia taip norimo saugumo ir žinojimo, antrasis, neša savyje nežinią, bet žada naujų įspūdžių, atradimų. Kvapą gniaužanti kova užverda mūsų galvose vos tik prabudus. Mintys pradeda tekėti neišsenkančia srove. Kontekstas skiriasi, bet iš esmės sprendžiamas vienas klausimas – keistis ar nesikeisti? Pasielgti taip pat, ar kitaip. Jeigu tam leidžiame įvykti – atsisveikiname su vidine ramybe.

Norime lengvo ir paprasto būdo, metodo, technikos. Sutinkame už tai mokėti pinigus, didelius pinigus. Slapta viliamės jog tai palaikys mūsų iliuziją jog keistis nereikės. Jog gyvensime taip pat, su tomis pačiomis mintimis, veiksmas ir turėsime kažką kitą nei turime. Nueini, o tau sako – reikės keistis. Tai bent naujiena! Žinoma, tu jau tai žinai, bet ar paklausei savęs – kas už viso to slypi?

Aš tau pasakysiu kas už viso to slypi. Už to slypi noras turėti viską. Turėti tai, ką turi dabar ir dar daugiau. Koks gobšumas! Sunku susitaikyti su mintimi, kad norint kažką gauti, reikia atiduoti, paleisti, netekti…tokie jau dėsniai valdo mūsų gyvenimus! Viena ranka imi, kita atiduodi. Įvyksta mainai – pokytis. Paprasta.

Visa tai gražu, kai žiūrime iš šalies ir visai kas kita, kai atsigręžiame į save, tai tampa asmeniška. Taip asmeniška, kad visaip pradedame neigti, teisintis, išsisukinėti. Gana. Grįžkime į pradžią, į saviugdos šaknis. Ištarkime sau – noriu keistis. Nuo to turi prasidėti kiekvieno norinčiojo pažinti save kelias. Noriu keistis. Tegul šie žodžiai būna burtažodis, kuris sukuria norimus pokyčius gyvenime. Mes tam sutverti, tokia jau mūsų prigimtinis, norime keistis tad keiskimės.

Žymės: atiduoti, dalintis, gobšumas, gyvenimas, keisti save, keistis, norai, paleisti, pokytis, Savęs pažinimas, vidinė ramybė

(balsų: 13, vidurkis: 5.00 iš 5)

Turiu pripažinti – dauguma klysta. Klysta dažniau nei kai kurie iš mūsų norėtume tai pripažinti. Pagalvokime. Ar dauguma žmonių iš tiesų yra laimingi? Patenkinti savo charakteriu? Ar dauguma žmonių pakankamai išmano apie pinigus ir užtektinai jų turi? Ar dauguma žmonių yra sveiki fiziškai ir psichologiškai? Ar jie gyvena prasmingą gyvenimą? Gerai apie tai pagalvokime, nes gali būti, kad vadovaujamės daugumos tiesomis. Gali būti jo priimame daugumos tiesas jų net neapgalvoję. Jeigu galvojame kaip dauguma ir elgiamės kaip dauguma, prie kokių tai rezultatų veda? Prie tokių, kuriuos turi dauguma – nepakankamai sveiki, turtingi, kupini žalingų įpročių, su charakterio trūkumais, kurie vis iš naujo pakiša koją… Ar to norime savo gyvenime?

Atėjo metas suabejoti. Suabejoti kertiniais savo įsitikinimais, mintimis, elgesiu. Suabejoti ar tai, kas transliuojama televizijos kanalais, rašoma laikraščiuose ar kalbama tarp žmonių yra tiesa. Dar daugiau, ar vertai tuo besąlygiškai tikėti? Ar verta bet kuo tikėti, ko nesi patikrinęs savo praktika? Abejonės išsklaidomos, tereikia imtis veiksmų. O, kad pradėtume imtis veiksmų – pradėkime priiminėti daug sprendimų, nes tik neapsisprendimas ir blaškymasis laiko mus ten, kur esame. Judėkime.

Pratęskime daugumos temą. Ko aš nenoriu pasakyti yra tai, kad dabar turime specialiai elgtis išskirtinai, galvoti kitaip ar panašiai. Nieko panašaus. Aš noriu pasakyti visai ką kitą. Atsiverkime. Atverkime savo protą, nes visa ko užuomazga glūdi mūsų galvose (mintyse). Visi didingi darbai, verslai, idėjos užgimsta mūsų protuose. Noriu padrąsinti, kad nėra nieko blogo galvoti kitaip, ar elgtis kitaip nei dauguma. Žinoma, visa tai turi būti grįsta aukštais moralės ir etikos principais. Natūralu ir priimtina yra abejoti tuo, ką, pavyzdžiui, aš čia rašau, bet prašau dar kartą perskaitykite pirmąją pastraipą, nes ten parašyta kai kas ypatingai svarbaus! Būti savame tikėjime ir elgtis pagal jį yra kur kas svarbiau nei sulaukti daugumos pritarimo. O daugumos (nesvarbu visuomenės ar tik aplinkinių ratelio) pasmerkimas nieko kito nereiškia tik nesugebėjimą ir nenorą mūsų suprasti ir priimti. Ar iš tiesų norime (ar mums patiems rūpi?), kad dauguma mus suprastų, ar vis dėlto galime ir be to apseiti?

Jeigu galime apseiti be kitų pritarimo, nuoširdžiai save pasveikinkime! Nuo savęs nusimetėme tokią naštą! Ką tik save palaiminome. Nuo šiol būsime dar sąmoningesnis, galėsime lengviau ir paprasčiau priiminėti sprendimus, o tai mums suteiks daug vidinio pasitenkinimo ir tai dar ne viskas. Tuo pačiu keisis mūsų išorė, materialusis ir dvasinis pasauliai… Viskas bus daug daug geriau. Dabar leidžiame sau būti turtingesniais, sveikesniais, laimingesniais nei dauguma kada bus. Valio!

Žymės: abejoti, atviras protas, charakteris, elgesys, etika, gyvenimas, Laimė, mintys, moralė, Pinigai, prasmė, pritarimas, pritarimo siekimas, sąmoningumas, sprendimai, Sveikata, tiesos

(balsų: 18, vidurkis: 4.83 iš 5)

Žinote, pastaruoju metu mano gyvenime įvyko keletas nemalonių įvykių. Pradėsiu nuo to, kad vieną, labai šaltą žiemos rytą, automobilio variklis nepanoro būti užvestas. Po to sekė nemalonus įvykis darbe – mane taip apkrovė darbais, kad net nebežinojau nuo kurio pradėti. O galiausiai, vakare einant namo suplyšo maišelis su maistu ir jame buvę produktai pasklido po sniegą… Ką pasakysite? Nesėkminga, nemaloni diena?

Aš irgi iš pradžių taip pagalvojau, o mane tokiam pritarimui paskatino pirminė reakcija į įvykius, sau mintyse pasakiau – na ir nesiseka! Po to lyg nubudęs pakračiau galvą, ar iš tikrųjų tai sėkmės ir nesėkmės dilema? Kad išsiaiškintume – išnagrinėsime įvykį detaliai – automobilis neužsiveda ir mano reakciją į jį. Taigi, kaip anksčiau rašiau, pirma man kilo mintis jog man nesiseka, po šios negatyvios minties sekė emocinė reakcija – pyktis, nusivylimas, graužatis. O pastarasis emocinis „bagažas“ persidavė kūnui – mano kūnas įsitempė, sugriežtėjo veido mimika, pradėjau vis greičiau alsuoti. Paprastai, tai dažnai pasitaikanti mano reakcijų eiga į nemalonų įvykį, turbūt randate panašumų savo patirtyje? Tai kokia šių reakcijų kulminacija, rezultatas? Iššvaistyta gyvybinė energija. Jaučiausi išsekęs ir nepatenkintas, bet ar nuo to nors kiek pasikeitė pats įvykis? O mano situacija? Ir kuo aš galiu būti nepatenkintas? Ką jums sako sveikas protas, ar visas šis reakcijų ciklas kaip nors man pasitarnavo? Anaiptol.

Išties, ką man protas norėjo pasakyti su tuo „ na ir nesiseka“, „kodėl man taip nesiseka?“, „tu turi užsikurti!“ yra tai, kad neva aš kontroliuoju šį įvykį! Na ir pokštininkas tas mano protas! Ko protas neva nenori pripažinti yra tai, kad įvykis jau įvyko – tai yra akivaizdu. Vaizdas prieš akis ir nesikuriantis variklis paverčia tai nepajudinamu faktu. Bet kuo čia dėtas protas? O gal tai mūsų įprotis – taip reaguoti į „nemalonius“ įvykius, kuris susiformavo dar ankstyvoje vaikystėje, kai verkdavome dėl saldainio, kurio negauname? Tai tęsiasi taip ilgai, kad mes net nesusimąstome, kad viskas gali būti kitaip! O ką jei pasakysiu, kad „nemalonių“ įvykių nebūna? Mes galime įtakoti kai kuriuos įvykius, bet negalime jų įtakoti absoliučiai – nuo eigos iki rezultato! Neturime tokios kontrolės savo rankose. Vaikomės iliuzijos!

Būna taip, kad reakcijų į įvykį absurdiškumas mums nepadeda, o nepadeda dėl to jog įvykį tuo momentu labai sureikšminame. Jis atrodo toks didelis, svarbus ir baisus, bet jei tik nukreipiame savo mintis nuo šio įvykio ir įvertiname įvykio reikšmę gyvenimo kontekstu, ar tai vis dar atrodo begalo reikšminga, o gal tai nėra jau taip reikšminga? Mano patirtis sako jog pastarasis variantas dominuoja. Sukluskite, ką aš noriu pasakyti – išsivaduokime iš šio nuo vaikystės mums įdiegto įpročio – kontroliuoti įvykius ir jų pasekmes. Leiskime įvykiams įvykti. Leiskime savo protui, emocijoms ir kūnui išlikti ramiems, o tuo pačiu gausiems gyvybinės energijos! Leiskime sau atsipūsti ir būti laimingesniais!

Žymės: gyvybinė energija, įvykiai, kontroliuoti gyvenimą, nemalonūs įvykiai, nesėkmės, proto ramybė, sėkmės

(balsų: 15, vidurkis: 4.93 iš 5)

Ar kartas nuo karto pastebi žmonių sugebėjimų stoką įžvelgti savo pačių pasikartojančias klaidas, problemines situacijas ir jų sprendimus? Man taip būna per dažnai. Ar šie žmonės tuo suvokimo momentu atrodo kvailesni, labiau išsiblaškę ir mažiau rūpestingi negu tu sau? Jeigu skubi sutikti – neskubėk. Atrodyti gali įvairiai, bet kaip yra nuspręsi vėliau. Dabar atsigręžk į save.

Lengviau yra įžvelgti kitų žmonių klaidas, problemas, manomai sudėtingų situacijų sprendimus nei pačiam susidoroti su savosiomis. Natūraliai iškyla klausimas – kodėl? Kodėl tai yra lengviau su kitais? Mano atsakymas – mes, žvelgdami į kitą asmenį matome jį aiškiau ir objektyviau ir tai yra dėl mūsų perspektyvos. Perspektyva, tai žiūrėjimas į situaciją iš vieno taško, pozicijos. Tai tik viena tam tikro reiškinio interpretacija. Perspektyvų gali būti daug, gali būti ir viena. Kiekvienas turi savo interpretacijas, matymo taškus. Tuo pačiu perspektyvą galime sėkmingai keisti. Teisybės dėlei – ji keičiasi ir savaime.

Turiu du pagrindinius būdus kaip sprendžiu situacijas per perspektyvą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai sprendi tam tikrą, rodos, sudėtingą situaciją, „suki“ galvą ir jokio padoraus (tinkamo) sprendimo nepavyksta atrasti. Tuomet viską metu ir pradedu užsiimti visiškai kitais reikalais. Kaip rodo patirtis, po kelių valandų ar kitą dieną, atsakymas tiesiog ateina pats, pakartotinai neprašomas. O kas puikiausia, dažniausiai būna paprastas, aiškus ir tikslus. Kas tuo metu atsitinka? Tik tiek jog pasikeičia perspektyva, pavyksta pamatyti tą pačią situaciją iš kito taško ir dėl to viskas pasidaro aiškiau ir paprasčiau, nes situaciją matome jau iš dviejų pozicijų (ankstesnės ir dabartinės). Mėgstu sakyti, atsitrauk nuo problemos ir sprendimas ateis pats. Šis situacijų sprendimo būdas ypač tinka jei su atsakymu(-ais) galima palaukti.

Kitas būdas – tai įnešti į situaciją daugiau aiškumo ir objektyvumo pasinaudojant kitų žmonių perspektyvomis. Tarkime, iškilo tam tikras finansinis ar sveikatos klausimas (iššūkis) ir dabartinė tavo perspektyva nepateikia norimo atsakymo. Tada pagalvok, ar tavo draugų rate yra žmonių, kompetentingų šiais klausimais. Ką jie darytų tavo situacijoje? Jei nėra, ką tada darytų tavo draugai – Jonas, Petras, Kęstas? Pasikeis tavo perspektyva ir situacija pavyks įvertinti naujai. Vėl bus aiškiau ir paprasčiau. Tai ypač praverčia, kai atsakymų reikia greitu laiku, o pasiklausti nėra kada, belieka, skubiai keisti perspektyvą.

Aš stengiuosi prieš priimdamas kiekvieną svarbesnį sprendimą pasinaudoti perspektyvų galia. Žinoma, visos perspektyvos yra tik dalis pačios situacijos. Nėra galutinai objektyvaus situacijos matymo taško, bet kuo daugiau tų taškų įžvelgiame, tuo objektyvesnė ir lengviau perprantama situacija palieka. Taigi, noriu tavęs paklausti, ar kai sekantį kartą susidursi su situacija, kai tu matysi ir žinosi sprendimą žmogaus situacijai, jis vis dar atrodys kvailesnis dėl nesugebėjimo išspręsti savos situacijos? Ar tai ne trumparegiškumas ir juokimasis iš savęs? Pasinaudok savo perspektyva ir padėk žmonėms spręsti jų problemas, situacijas, o jų perspektyva padės išspręsti tavąsias. Laimi visi. Beje, ar turi savų idealų? Nekalbu apie tuos, kurie danguje, bet apie tuos kurie ant žemės vaikšto. Lengviau ir paprasčiau priiminėti sprendimus pasinaudojant sektinų pavyzdžių perspektyvomis.

Žymės: objektyvus požiūris, perspektyva, perspektyvos galia, probleminės situacijos, problemos, situacijos, situacijų sprendimas, sprendimai, sugebėjimai, suvokimas

(balsų: 14, vidurkis: 4.86 iš 5)