Archyvas ‘Veiklumas’ temos

Laiminga darbo diena © http://www.flickr.com/photos/casarin/2452465218/ Pagal tai, kaip žmogus reaguoja į sąvoką „darbas“, galima spręsti, kaip sėkmingai jam sekasi realizuoti save gyvenime. Stebėkime save, kai ištariame žodį „darbas“: giliai, lyg su neišsakytu priekaištu atsidūstame? Ar žodis „darbas“ mums asocijuojasi su rutina, nuoboduliu, o gal net kančia?

Ne paslaptis, kad darbas daugelio iš mūsų gyvenime užima reikšmingą vietą. O ar gali būti kitaip, jeigu darbe praleidžiame didelę dienos dalį. Vien dėl šios priežasties verta ieškoti veiklos (darbo), kuri labiausiai atitinka mūsų prigimtinius poreikius. Konfucijus yra pasakęs: „Pasirink mėgstamą darbą, ir tau niekada nereikės dirbti“. Kokia išganinga mintis!

Pinigai ar savęs realizacija?

Pratęskime šią mintį. Kai randame savo mėgstamą veiklą, būtinai turime surasti būdą, kaip iš jos uždirbti. Kodėl? Todėl, kad daugiau nereikėtų dirbti darbų, kurie nėra mums malonūs. Dalis žmonių siekdami žūtbūt greitai praturtėti renkasi perspektyvią, pelningą veiklą užuot užsiėmę savo talentų atskleidimu ir puoselėjimu. Deja, tyrimai rodo, kad 99% žmonių, tapusių milijonieriais, siekė ne pinigų, o realizuoti save per įgimtus gabumus. Jie išsiaiškino savo aistrą ir sekė paskui ją nors ir į pasaulio kraštą. Be to, kiti tyrimai rodo, jog nemėgstamas darbas smarkiai atsiliepia mūsų sveikatai (širdies ligos, diabetas), kadangi nuolatos patiriame chronišką stresą. Taigi, jeigu pinigai tampa prioritetas, laukite ligų, pamirškite turtą ir apskritai – laimę.

Iš tiesų, pagalvokime, kaip malonu būtų užsiimti tuo, kam natūraliai iš prigimties esame gabūs. Tokia veikla sekasi, tobulėjame be didesnių pastangų, tad logiška, jog kyla ir uždarbis. Atkrenta priverstinis poreikis nuolatos save motyvuoti. Kasdien su pasimėgavimu atlikdami šią veiklą, įvertindami jos privalumus, suvokiame žymius ir vis gerėjančius rezultatus, to pasėkoje, natūraliai kyla motyvacija pasireiškianti entuziazmu, darbingumu ir efektyvumu.

Tikriausiai jau „užsikrėtėte“ noru sužinoti, kaip atrasti asmenybės prigimtį atitinkančią veiklą. Iš esmės, tai yra svarbi ir daug ką lemianti savęs pažinimo dalis. Jei pakankamai gerai pažįstate save, tai greičiausiai tą veiklą (ar veiklas) jau esate atradę. Taigi, jeigu jūs nesate patenkintas esamu darbu, nesijaučiate savo vietoje ir jūsų darbo rezultatai gana kuklūs – pirmiausia nukreipkite dėmesį į…savo pomėgius. Čia pirmiausia verta ieškoti tos veiklos, kuri natūraliai jums tinka ir patinka. Už ją, greičiausiai, negaunate jokių pajamų, bet ji jums yra ypatingai maloni. Jūs į ją pasineriate ir daugiau viską aplinkui pamirštate, net ir pavalgyti.

Asmenybės tipologija

Džiaugiuosi tais, kurie jau atrado šią veiklą savo pomėgiuose. Jeigu vis dėlto ir savo pomėgiuose nerandate to, kas jus „uždegtų“, priverstų pasinerti į tam tikrą veiklą pamiršus viską pasaulyje, tada kitas žingsnis yra nusistatyti savo asmenybės tipą pagal MBTI psichometrinius klausimynus. Šie klausimynai padeda žmogui įsigilinti į savo psichiką, suprasti kaip jis suvokia pasaulį ir priima sprendimus.

Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) tipoligonė teorija yra panaudojama asmenybės tipams nustatyti. Iš viso yra 16 galimų asmenybės tipų variantų, kiekvienas jų susideda iš keturių raidžių, nusakančių konkretų tipą. Rekomenduoju atlikti keletą testų su skirtingais klausimais, kad kuo objektyviau nusistatytumėte savo tipą. Objektyvumas taip pat padidės, jeigu testą atliksite vienumoje ir be trukdžių bei remsitės pirmu įspūdžiu, o ne rimtai apmąstydami kiekvieną klausimą. Šiuos testus galite atlikti čia, čia, čia ir čia (anglų k.).

Nusistačius asmenybės tipą galima sužinoti, kokios veiklos (darbai) jums labiausiai tinka. Deja, lietuviškuose internetiniuose puslapiuose prie asmenybės tipų aprašymų nėra pateikiamos rekomenduojamos (tinkamos) asmenybėms veiklos, todėl pateikiu keletą papildomų šaltinių anglų kalba - čia ir čia. Pastebėkite, labai galimas atvejis, kad kai kurie jūsų dabartiniai pomėgiai bus paminėti kaip rekomenduojamos veiklos jūsų asmenybės tipui.

Kita metodika yra – asmeninių vertybių nustatymo metodika, apie kurią plačiau rašo Steve’as Pavlina. Jos tikslas išsiaiškinti, kokios yra mūsų asmeninės vertybės, ką mes iš tiesų vertiname gyvenime. Pirmiausia reikėtų pasiimti tuščią popieriaus lapą, atsisėsti ramioje vietoje, kur jūsų niekas netrukdys ir išsikelti sau esminį klausimą – ką iš tiesų aš vertinu gyvenime? Stenkimės vertybę apibrėžti vienu žodžiu. Tai gali būti pasitikėjimas, laimė, bendravimas, sėkmė, žinios, sąžiningumas, moralė, tikėjimas, draugystė, meilė, intymumas, saugumas, sėkmė, komfortas, turtas, taika ir t.t. Išrašę visas galvoje esančias vertybes užsiimkite jų eliminavimu, tai yra, išbraukite visas mažiau vertinamas, kol liks penkios, dešimt pačių svarbiausių. Kitas žingsnis – vertybes išrikiuoti pagal svarbumą, tai yra, surašyti eilės tvarka nuo svarbiausios iki nelabai svarbios. Būkite kantrūs, tai gali užtrukti, nes būtent prioriteto įvertinimas yra esminis žingsnis šioje metodikoje.

Kai žinosite, ką vertinate, beliks rinktis veiklą, kuri patenkintų tuos jūsų poreikius, kuriuos labiausiai vertinate. Jei pirmoje vietoje yra bendravimas, tai ir ieškokite, kur galėtume patenkinti šį poreikį. Galbūt tai tam tikros konsultacijos, pardavimai, ar vadyba. Ką gi, kai žinosite, ką iš tiesų vertinate gyvenime, lengviau įvertinsite ir geriau suprasite, kokia veikla jums turėtų tikti, o kas tinka, tai ir patinka.

Kokybiški klausimai

Efektyvi metodika yra klausti savęs kokybiškų klausimų. Ką reiškia kokybiškų? Tokių klausimų, kurie turi savyje galios pagerinti gyvenimo kokybę. Čia vėlgi pasitelkite savo kūrybingumą, vaizduotę ir paklauskite savęs:

● Už kokią veiklą aš gaunu daugiausia komplimentų?

● Kas man sekasi be pastangų?

● Ką aš darau savo noru ir entuziastingai?

● Ką galiu dirbti vien dėl to, kad išreikščiau save?

Šiuos ir panašius klausimus nuolat „sukite“ savo galvoje, kol gausite atsakymus. Kartais labai padeda šeimos narys ar artimas draugas. Paklauskite jų, kokia, jų manymu, veikla jums labiausiai tiktų. Atsakymas gali jus nustebinti. Prisiminkite savo draugų situacijas, „iš šono“ jos labai aiškios, o sprendimai paprasti!

Žodis pabaigai

Galite nuo ryto iki vakaro peržiūrinėti darbo skelbimus, ieškoti profesijos ar darbo, kuris tiesiog sudomins, patrauks jūsų dėmesį, bet jeigu nepažįstate savęs, nežinote savo vertybių, tai didelė tikimybė jog „prašausite“, susižavėsite veikla, kuri iš tiesų nėra tokia reikšminga jūsų asmenybei. Analizuokite, pažinkite save ir atkakliai ieškokite. Kaip sakoma, kas ieško, tas randa.

Prisiminkite, jei kuo ir verta gyvenime užsiimti, tai tik tuo, nuo ko tampame vis gyvybingesni! Tik išreikšdami savo prigimtinius gabumus ir talentus būsime iš tiesų laimingi žmonės. Padovanokime sau šią vieną iš didžiausių ir maloniausių dovanų – saviraišką.

http://www.flickr.com/photos/alex-r-/3595716679/ Žmonės įvairiai supranta pozityvumą. Vieniems tai plati šypseną, kuri turi būti „užklijuota“ ant veido visą dieną, sekantiems tai vėl koks nors aplinkui šokinėjantis klounas ir šaukiantis – aš laimingas, aš laimingas! Dar kitiems kažkas dirbtino, apgaulė – dalykai neturintys nieko bendro su „realiu“ gyvenimu. Šitie „realistai“ patys smagiausi. Jie vis giriasi, kad į pasaulį žiūri realiu žvilgsniu nors iš tikrųjų vertėtų susimąstyti ir pasigilinti ar jų pasaulėvaizdis nėra paprasčiausias pesimizmas..? Gyvenimas yra gana subjektyvus, nes visus reiškinius suvokiame tik iš savo perspektyvos. To pasėkoje galime tik numanyti ką kiti žmonės galvoja, jaučia. Taip, kad savo realybę kuriame patys ir ji yra gana subjektyvi.

Mitas numeris vienas – pozityvus žmogus turi galvoti vien teigiamai nesvarbu kas atsitiktų. Nesąmonė. Žmogus turėjo, turi ir turės tiek neigiamų, tiek ir teigiamų minčių, bet galime įtakoti jų kiekį. Būtent teigiamas mintis norisi skatinti, o neigiamas paleisti.

Kaip aš suprantu pozityvumą? Pozityvumas – tai sugebėjimas kritiniu momentu nukreipti savo mintis nuo problemos prie išeities ieškojimo. Visi galime dalinti šypsenas į kairę ir į dešinę kai mums sekasi, bet ištikus nenumatytam įvykiui, nelaimei šioji šypsena nepadeda. Padeda savęs suturėjimas, savo dėmesio nukreipimas į išeitį. O išeitis visada yra. Gal ne tokia patogi ar maloni kokios norėtume, kad būtų, bet yra. Tereikia atlikti paprastą dalyką pripažinti sau – taip, man nutiko ši nelaimė, bet kaip galėčiau jos žalą sumažinti? Kokios naudos man ši nelaimė gali suteikti? Kokią pamoką išmokau ir ko daugiau nekartosiu? Tai didžiulis mąstymo kokybės šuolis. Tik laiko klausimas kada į galvą ateis konstruktyvūs sprendimai.

Apie pozityvumą aš šiandien nerašyčiau jei tai taip stipriai neįtakotų mūsų veiksmų. Negu norite būti pesimistais, kurie nieko nedaro, nes netiki jog gali kažką pakeisti? Iš tikrųjų net ne čia pesimisto neveiklumo priežastis. Jis slapta netiki ir nepasitiki savimi, bet to net pats sau nedrįsta pripažinti. Žmogus valdomas baimės yra bailys. O gal jūs priklausote „realistų“ būreliui, kurie iš tikrųjų yra tie patys pesimistai? Tai labai protingi žmonės, kurie randa „sumanų“ argumentą (kompromisą) kodėl jie negali vieno ar kito dalyko padaryti. Tai liguistai atsargūs patogų ir malonų ieškotojai, kurie taip ir nedrįsta nepažinti savęs ir savo tikrųjų galimybių. Pozityvistai (optimistai) taipogi nėra kažkuo ypatingi. Jie ir bijo, ir pyksta, bet juos lydi tikėjimas ir žinojimas, kad jie gali, todėl jiems belieka viena – veikti. Ir kas dabar sugebės paneigti jos pozityvumas „atriša“ rankas veikti?

http://www.flickr.com/photos/miwo76/52039639/Taigi, tai toks paprastas dalykas – paimi ir pradedi planuoti. Deja, tai nėra taip paprasta. Pasidalinu savo patirtimi. Pirma savaitę planuoti lengviausia – veda entuziazmas ir motyvacija (pavyzdžiui, perskaičius knygą apie planavimą). Antrą jau sunkiau, bet laikaisi valios pastangomis. O trečią? Kada išblėsta entuziazmas ir valios pastangos išsenka paprasčiausiai pasiduodame. Šis procesas sukelia šiek tiek neigiamų emocijų, bet vis tik nesunkiai išmetame tai iš galvos. Pagaliau vėl galime gyventi nerūpestingai. Nesuvokiame jog galima gyventi nerūpestingą, spontanišką ir pilną nuotykių gyvenimą kurtu ir planuodami, bet palikime šią mintį kitam kartui.

Žmonės įvaldę planavimą ir to mokantys kitus dažnai pamiršta jog jo knygą skaito žmogus, kuris tikriausia gyvenime nėra planavęs (turiu galvoje sistemingą planavimą raštu, programa ir t.t.). Duoda aibę patarimų kaip planuoti, liepia sudaryti dešimt skirtingų planų, išnagrinėjamas kiekvienas niuansas ir taip galva yra perkraunama informacija. Žmogui pasidaro per sunku ir sudėtinga. Per sunki pradžia, kai reikia vienu ypu gyvenimą suplanuoti.

Laimei, po ilgų paieškų radau tą kažkur pamestą pradžią į planavimo pasaulį. Su ja supažindino sumaniojo Tim’o Ferris’o knyga. Sėkmingai sau pritaikiau ir nekantrauju pasidalinti. Paprasčiau ir būti negali (tikrai) tereikia: kasdien prieš sekančią dieną atrasti 3 minutes ir užsirašyti 3 pačius pačius svarbiausius darbus, kuriuos turime atlikti rytdiena. Kiekvienam darbui aprašyti turi išsitekti su 5-6 žodžiais. Sekančią dieną prieš pradėdamas darbus turime pasižiūrėti ką esame užsirašęs ir pareigingai tai atlikti. Atminkime, pirmiausia svarbiausi darbai, o smulkmenos po to jei lieka laiko.

Viskas. Jokių ilgų pusvalandžių ar valandų „laužant“ galvą. Jokių ilgiausių darbų sąrašų. Ką reikia padaryti – tai atsisėsti, pasižiūrėti į laikrodį ir per tris minutes užrašyti tuos tris būtiniausius, svarbiausius darbus, kuriuos turime atlikti rytdiena. Neužmirškime glaustumo (5-6 žodžiai per darbą). Kodėl tai veikia? Todėl, kad išvengiame planavimo vardan planavimo. Toks planavimo būdas padeda realiai atlikti užsibrėžtus darbus, o ne žaisti „galvotus“ ir protingus. Tai glausta, tai trumpas sąrašas, kurį kasdien vykdant kyla pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad galime atlikti viską, ką esame suplanavę.

Ir dar, neprivalome planuoti smulkmenų. To tūkstančio smulkių darbelių kuriuos norėtume atlikti per dieną. Ką turime padaryti, tai tuos tris svarbiausius darbus, jie turi daryti tą tikrąjį pokytį mūsų gyvenime. O su visais kitais kaip išeis, taip bus gerai. Niekas neįvertins mūsų pastangų sukelti sau galvos skausmą, bet įvertins mūsų atliktus darbus, progresą. Sėkmės ir telydi jus pats ilgiausias atliktų darbų sąrašas, o ne norimų atlikti!

http://www.flickr.com/photos/phototacular/1380992808/ Išaušta rytų, kai visai nenorime keltis, kai pagalvojame apie darbą, apie esamas problemas ir mus užlieja nepasitenkinimo banga. Norisi koneveikti visus iš eilės. Tingi apatija. Tokia dienos pradžia pranašauja juodą, nesėkmių, pykčio ir neproduktyvaus darbo persunktą dieną.

Taip atsitinka, nes uždarome save į „narvą“. Na ne visai save – savo mintis. Tokį rytą pabudę nepagalvojame kokia laimė, kad gimėme. Iš tiesų, ar žinome kokia mažytė tikimybė yra gimti? Ar galime sugniaužti kumščius? Padarykime tai dabar. Pasaulyje tūkstančiai žmonių atiduotų bet ką, kad tik galėtų tai padaryti. Regime, girdime, vaikštome, užuodžiame – esame sveiki. Ar žinome kokia laimė yra būti sveiku? Ar turime šeimą, mus mylinčius tėvus, ištikimus ir palaikančius draugus? Kiek vienišų žmonių ašarų yra išliejama kasnakt tyliai įsikniaubus į pagalvę vien dėl to ką tu turime ir neįvertiname.

Praktiškai visi esame įgiję bent jau pradinį išsilavinimą. Mokame skaityti, rašyti. Turime galimybę prieiti prie informacijos lobynų, pavyzdžiui, interneto ir taip praplėsti savo žinias. O dabar pagalvokime kiek vaikų gyvenime nebus peržengę mokyklos slenksčio. Mums labai pasisekė – esame išsilavinę žmonės.

Turime šiltus namus, šaldytuvą pilną gėrybių. Visai netoli mūsų už keleto tūkstančių kilometrų vaikai miršta iš bado. Jie net nepagalvoja apie kažkokį pasirinkimą. Jie nori maisto, bet kokio maisto.

Ir dar sugebame jaustis blogai? Vieną kartą atsikvošėkime, pajuskime dėkingumą už tai kas esame ir už tai ką turime. Mes net neįsivaizduojame kaip mums pasisekė.

http://www.flickr.com/photos/upmasharma/3866177778/ Šį kartą noriu pasidalinti metodu, kuris man padeda sėkmingai ugdyti naujus (naudingesnius) įpročius bei šalinti destruktyvius. Jis tikrai nėra kažkoks naujas mano išradimas. Tai laiko patikrintas metodas apie kurį yra rašęs ne vienas saviugdos meistrų, tame tarpe – Steve Pavlina. Šio metodo populiarumas ir efektyvumas glūdi jo paprastume.

Tarkime, kad norime pradėti reguliariai sportuoti. Žinome, kad tai yra sveika užsiėmimas, kuris galėtų padėti pagražinti kūno formas bei pagerinti savijautą . Beje, verta susirašyti ant popieriaus lapo visus naujojo įpročio privalumus. Esmė yra ta, jog jei neapibrėžiame laiku kiek ilgai formuosime naująjį įprotį bei kiek ilgai stebėsime rezultatus, tai sukuriame sau didžiulę riziką, kuri pasireiškia silpnumo akimirka. O tai dažniausiai būna naujojo įpročio formavimo metimas. Taigi, verta pagalvoti kaip apsaugoti naująjį įprotį nuo savų minčių sabotažo.

Tam yra išeitis. Kadangi nežinome ar naujasis įprotis tinka mums, nežinome jo efektyvumo, tad pakankamai sumanu yra nuspręsti naujam įpročiui suteikti išbandomąjį laikotarpį. Kaip taisyklė, dažniausiai tam yra skiriama 30-imt dienų. Tiek dienų užtenka nustatyti ir įvertinti praktiškai bet kokios veiklos rezultatus bei suvokti ar įprotis yra tikrai tinkamas mums. Tai nėra toks jau ilgas laiko tarpas, be to, nereikia sau meluoti ir duoti bereikalingų pažadų „visam gyvenimui“. Turime 30 dienų, o po jų nuspręsime ar yra noras bei poreikis tęsti įpročio formavimą.

Šalutinis tikslas yra per šias 30-imt dienų įveikti naujojo įpročio diskomfortą, priprasti prie jo. Be to, kaip jau minėjau, 30-imt dienų yra pakankamas laiko tarpas po kurio galima įvertinti naujojo įpročio privalumus bei trūkumus. Dažnai mąstome apie pasikeitimą kaip apie kažką nuolatinio, pastovaus ir amžino, nors dar net nepabandėme pasikeisti! Labai realu, kad naujasis įprotis mums netinka ir tai greičiau taisyklė nei išimtis. Svarbu neapkrauti savo galvos spėjimais, kurie nieko naudingo neduoda, o tik atima iš mūsų jėgas ir laiką. Pabandai – žinai. Ką jau ir kalbėti apie pažadus „visam gyvenimui“, kurie sukelia didžiulį stresą, o mes juk kol kas neturime informacijos racionaliam sprendimui.

Nėra lengva kasdien atlikinėti naujai formuojamą įprotį. Tai yra iššūkis. Juk galime būti „ne nuotaikoje“, pavargę, užsiėmę o kai geriau pagalvoji, supranti, jog, kai ko nors nenorime daryti, tam randame tūkstantį ir vieną priežastį. Taigi, kad kasdien sąžiningai ir pareigingai atlikinėčiau įprotį į pagalbą pasitelkiu jau anksčiau minėtą „Laiko dėžutė“ metodą. Iš patirties galiu pasakyti jog sunkiausios yra pirmosios dvi savaitės, kada dar akivaizdžiai nejaučiame ar nematome rezultatų bei nesame apsipratę su įpročiu. Po to „įsivažiuojame“ ir tampa vis lengviau.

Idėja progreso ir rezultatų stebėjimui. Ko tikrai neverta daryti, tai bandyti pastebėti pokyčius vien proto pagalba. Geriau užsirašykite, taip nepamiršite ko nors svarbaus. Pasiimkite popieriaus lapą, ar atsidarykite programą kompiuteryje ir užsirašykite dienų skaičius: nuo 30-os dienos apačioje iki 1-os pačiame viršuje (galima naudoti tiesiog paprastą kalendorių). Praeina pirmoji diena – nubraukiate 30-ąją dieną iš sąrašo ir taip toliau. Aš prie nubrauktos dienos aprašau savo savijautą, ką man šiandien davė naujasis įprotis, kokie trūkumai ir ką norėčiau patobulinti. Gali klaidingai pasirodyti jog tai nėra svarbu ir aktualu. Iš tiesų, yra. Netgi labai svarbu yra įžvelgti naujosios veiklos privalumus, trūkumus, rezultatus, nes iš ko spręsi ar tęsti veiklą pasibaigus bandomajam laikotarpiui? Iš tiek, kiek atsimeni? Tai nebus objektyvu…greičiau gana kvaila, nes tikrai nesugebėsime prisiminti visų reikšmingų detalių. Užsirašinėdamas kasdien vis iš naujo pakelsi sau motyvaciją, o kartu ir jėgų antplūdį.

Primigtinai siūlau vienu metu formuoti vieną naują įprotį. Nuo to tik laimėsite, nes tokiu atveju yra paprasčiau suvokti naujojo įpročio poveikį ir rezultatus. Jeigu vienu metu formuosite kelis įpročius, sukelsite sau galvos skausmą, nes tikrai nebus aišku kas yra kas. Dabar pagalvokite kokius naujus įpročius norėtumėte suformuoti. O aš savo ruožtu pateikiu keletą idėjų:

  • nustokite žiūrėti televiziją, patikėkite manimi – sutaupysite daug laiko.
  • Nustokite skaityti laikraščius, naujienų portalus – suvoksite, kad gyvenimas yra gražus.
  • Atsikratykite žalingų įpročių – padėkosite sau.
  • Penktadienio ar šeštadienio vakarą pabūkite su savimi.
  • Pradėkite keltis anksčiau ir kartu pradėkite eiti miegoti anksčiau.
  • Valgykite lėtai su pasimėgavimu. Pajuskite maisto skonį.
  • Pasidomėkite apie sveiką mitybą, mokykitės gaminti sveikus patiekalus. Jie gardūs!
  • Kasdien skaitykite 30-imt minučių temomis apie kurias iki šiol nieko nežinojote.
  • Pradėkite rašyti.
  • Pradėk mokytis užsienio kalbų.
  • Pradėkite bėgioti, daryti mankštą.
  • Pradėkite lankyti šokių pamokas.
  • Kasdien permąstykite savo dieną.

Taigi, ne tik galvokite apie naujus įpročius, bet ir išbandykite jų formavimą šio metodo pagalba. Kartais teks nusivilti, kartais patirsite atradimo džiaugsmą, bet tiesa yra tokia – įpročiai labai daug ką lemia mūsų gyvenimuose. Sąmoningai juos rinkimės ir ugdykime, nes kokie bus mūsų įpročiai, tokios kokybės bus ir mūsų gyvenimai.

Prašau, komentaruose pasidalinkite kaip Jūs formuojate naujus įpročius ar idėjas progreso ir rezultatų stebėjimui.