Pagal tai, kaip žmogus reaguoja į sąvoką „darbas“, galima spręsti, kaip sėkmingai jam sekasi realizuoti save gyvenime. Stebėkime save, kai ištariame žodį „darbas“: giliai, lyg su neišsakytu priekaištu atsidūstame? Ar žodis „darbas“ mums asocijuojasi su rutina, nuoboduliu, o gal net kančia?
Ne paslaptis, kad darbas daugelio iš mūsų gyvenime užima reikšmingą vietą. O ar gali būti kitaip, jeigu darbe praleidžiame didelę dienos dalį. Vien dėl šios priežasties verta ieškoti veiklos (darbo), kuri labiausiai atitinka mūsų prigimtinius poreikius. Konfucijus yra pasakęs: „Pasirink mėgstamą darbą, ir tau niekada nereikės dirbti“. Kokia išganinga mintis!
Pinigai ar savęs realizacija?
Pratęskime šią mintį. Kai randame savo mėgstamą veiklą, būtinai turime surasti būdą, kaip iš jos uždirbti. Kodėl? Todėl, kad daugiau nereikėtų dirbti darbų, kurie nėra mums malonūs. Dalis žmonių siekdami žūtbūt greitai praturtėti renkasi perspektyvią, pelningą veiklą užuot užsiėmę savo talentų atskleidimu ir puoselėjimu. Deja, tyrimai rodo, kad 99% žmonių, tapusių milijonieriais, siekė ne pinigų, o realizuoti save per įgimtus gabumus. Jie išsiaiškino savo aistrą ir sekė paskui ją nors ir į pasaulio kraštą. Be to, kiti tyrimai rodo, jog nemėgstamas darbas smarkiai atsiliepia mūsų sveikatai (širdies ligos, diabetas), kadangi nuolatos patiriame chronišką stresą. Taigi, jeigu pinigai tampa prioritetas, laukite ligų, pamirškite turtą ir apskritai – laimę.
Iš tiesų, pagalvokime, kaip malonu būtų užsiimti tuo, kam natūraliai iš prigimties esame gabūs. Tokia veikla sekasi, tobulėjame be didesnių pastangų, tad logiška, jog kyla ir uždarbis. Atkrenta priverstinis poreikis nuolatos save motyvuoti. Kasdien su pasimėgavimu atlikdami šią veiklą, įvertindami jos privalumus, suvokiame žymius ir vis gerėjančius rezultatus, to pasėkoje, natūraliai kyla motyvacija pasireiškianti entuziazmu, darbingumu ir efektyvumu.
Tikriausiai jau „užsikrėtėte“ noru sužinoti, kaip atrasti asmenybės prigimtį atitinkančią veiklą. Iš esmės, tai yra svarbi ir daug ką lemianti savęs pažinimo dalis. Jei pakankamai gerai pažįstate save, tai greičiausiai tą veiklą (ar veiklas) jau esate atradę. Taigi, jeigu jūs nesate patenkintas esamu darbu, nesijaučiate savo vietoje ir jūsų darbo rezultatai gana kuklūs – pirmiausia nukreipkite dėmesį į…savo pomėgius. Čia pirmiausia verta ieškoti tos veiklos, kuri natūraliai jums tinka ir patinka. Už ją, greičiausiai, negaunate jokių pajamų, bet ji jums yra ypatingai maloni. Jūs į ją pasineriate ir daugiau viską aplinkui pamirštate, net ir pavalgyti.
Asmenybės tipologija
Džiaugiuosi tais, kurie jau atrado šią veiklą savo pomėgiuose. Jeigu vis dėlto ir savo pomėgiuose nerandate to, kas jus „uždegtų“, priverstų pasinerti į tam tikrą veiklą pamiršus viską pasaulyje, tada kitas žingsnis yra nusistatyti savo asmenybės tipą pagal MBTI psichometrinius klausimynus. Šie klausimynai padeda žmogui įsigilinti į savo psichiką, suprasti kaip jis suvokia pasaulį ir priima sprendimus.
Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) tipoligonė teorija yra panaudojama asmenybės tipams nustatyti. Iš viso yra 16 galimų asmenybės tipų variantų, kiekvienas jų susideda iš keturių raidžių, nusakančių konkretų tipą. Rekomenduoju atlikti keletą testų su skirtingais klausimais, kad kuo objektyviau nusistatytumėte savo tipą. Objektyvumas taip pat padidės, jeigu testą atliksite vienumoje ir be trukdžių bei remsitės pirmu įspūdžiu, o ne rimtai apmąstydami kiekvieną klausimą. Šiuos testus galite atlikti čia, čia, čia ir čia (anglų k.).
Nusistačius asmenybės tipą galima sužinoti, kokios veiklos (darbai) jums labiausiai tinka. Deja, lietuviškuose internetiniuose puslapiuose prie asmenybės tipų aprašymų nėra pateikiamos rekomenduojamos (tinkamos) asmenybėms veiklos, todėl pateikiu keletą papildomų šaltinių anglų kalba - čia ir čia. Pastebėkite, labai galimas atvejis, kad kai kurie jūsų dabartiniai pomėgiai bus paminėti kaip rekomenduojamos veiklos jūsų asmenybės tipui.
Kita metodika yra – asmeninių vertybių nustatymo metodika, apie kurią plačiau rašo Steve’as Pavlina. Jos tikslas išsiaiškinti, kokios yra mūsų asmeninės vertybės, ką mes iš tiesų vertiname gyvenime. Pirmiausia reikėtų pasiimti tuščią popieriaus lapą, atsisėsti ramioje vietoje, kur jūsų niekas netrukdys ir išsikelti sau esminį klausimą – ką iš tiesų aš vertinu gyvenime? Stenkimės vertybę apibrėžti vienu žodžiu. Tai gali būti pasitikėjimas, laimė, bendravimas, sėkmė, žinios, sąžiningumas, moralė, tikėjimas, draugystė, meilė, intymumas, saugumas, sėkmė, komfortas, turtas, taika ir t.t. Išrašę visas galvoje esančias vertybes užsiimkite jų eliminavimu, tai yra, išbraukite visas mažiau vertinamas, kol liks penkios, dešimt pačių svarbiausių. Kitas žingsnis – vertybes išrikiuoti pagal svarbumą, tai yra, surašyti eilės tvarka nuo svarbiausios iki nelabai svarbios. Būkite kantrūs, tai gali užtrukti, nes būtent prioriteto įvertinimas yra esminis žingsnis šioje metodikoje.
Kai žinosite, ką vertinate, beliks rinktis veiklą, kuri patenkintų tuos jūsų poreikius, kuriuos labiausiai vertinate. Jei pirmoje vietoje yra bendravimas, tai ir ieškokite, kur galėtume patenkinti šį poreikį. Galbūt tai tam tikros konsultacijos, pardavimai, ar vadyba. Ką gi, kai žinosite, ką iš tiesų vertinate gyvenime, lengviau įvertinsite ir geriau suprasite, kokia veikla jums turėtų tikti, o kas tinka, tai ir patinka.
Kokybiški klausimai
Efektyvi metodika yra klausti savęs kokybiškų klausimų. Ką reiškia kokybiškų? Tokių klausimų, kurie turi savyje galios pagerinti gyvenimo kokybę. Čia vėlgi pasitelkite savo kūrybingumą, vaizduotę ir paklauskite savęs:
● Už kokią veiklą aš gaunu daugiausia komplimentų?
● Kas man sekasi be pastangų?
● Ką aš darau savo noru ir entuziastingai?
● Ką galiu dirbti vien dėl to, kad išreikščiau save?
Šiuos ir panašius klausimus nuolat „sukite“ savo galvoje, kol gausite atsakymus. Kartais labai padeda šeimos narys ar artimas draugas. Paklauskite jų, kokia, jų manymu, veikla jums labiausiai tiktų. Atsakymas gali jus nustebinti. Prisiminkite savo draugų situacijas, „iš šono“ jos labai aiškios, o sprendimai paprasti!
Žodis pabaigai
Galite nuo ryto iki vakaro peržiūrinėti darbo skelbimus, ieškoti profesijos ar darbo, kuris tiesiog sudomins, patrauks jūsų dėmesį, bet jeigu nepažįstate savęs, nežinote savo vertybių, tai didelė tikimybė jog „prašausite“, susižavėsite veikla, kuri iš tiesų nėra tokia reikšminga jūsų asmenybei. Analizuokite, pažinkite save ir atkakliai ieškokite. Kaip sakoma, kas ieško, tas randa.
Prisiminkite, jei kuo ir verta gyvenime užsiimti, tai tik tuo, nuo ko tampame vis gyvybingesni! Tik išreikšdami savo prigimtinius gabumus ir talentus būsime iš tiesų laimingi žmonės. Padovanokime sau šią vieną iš didžiausių ir maloniausių dovanų – saviraišką.
Žmonės įvairiai supranta pozityvumą. Vieniems tai plati šypseną, kuri turi būti „užklijuota“ ant veido visą dieną, sekantiems tai vėl koks nors aplinkui šokinėjantis klounas ir šaukiantis – aš laimingas, aš laimingas! Dar kitiems kažkas dirbtino, apgaulė – dalykai neturintys nieko bendro su „realiu“ gyvenimu. Šitie „realistai“ patys smagiausi. Jie vis giriasi, kad į pasaulį žiūri realiu žvilgsniu nors iš tikrųjų vertėtų susimąstyti ir pasigilinti ar jų pasaulėvaizdis nėra paprasčiausias pesimizmas..? Gyvenimas yra gana subjektyvus, nes visus reiškinius suvokiame tik iš savo perspektyvos. To pasėkoje galime tik numanyti ką kiti žmonės galvoja, jaučia. Taip, kad savo realybę kuriame patys ir ji yra gana subjektyvi.
Taigi, tai toks paprastas dalykas – paimi ir pradedi planuoti. Deja, tai nėra taip paprasta. Pasidalinu savo patirtimi. Pirma savaitę planuoti lengviausia – veda entuziazmas ir motyvacija (pavyzdžiui, perskaičius knygą apie planavimą). Antrą jau sunkiau, bet laikaisi valios pastangomis. O trečią? Kada išblėsta entuziazmas ir valios pastangos išsenka paprasčiausiai pasiduodame. Šis procesas sukelia šiek tiek neigiamų emocijų, bet vis tik nesunkiai išmetame tai iš galvos. Pagaliau vėl galime gyventi nerūpestingai. Nesuvokiame jog galima gyventi nerūpestingą, spontanišką ir pilną nuotykių gyvenimą kurtu ir planuodami, bet palikime šią mintį kitam kartui.
