Nuo ko prasideda kiekvieno saviugda? Turbūt nuo norų (tikslų) išsikėlimo, įtikėjimo saviugdos galia suteikiančia viltį paversti realybe net pačius slapčiausius norus, glūdinčius giliai giliai mumyse. Čia dažnai padaroma gana opi klaida – išsikeliami didžiuliai, neadekvatūs asmenybei tikslai, kurie po kelių asmeninių krizių priveda prie vilties ir tikėjimo praradimo. Po to seka nusigręžimas, atsižadėjimas saviugdos ir taip gimsta dar vienas ciniškas kritikas…

Kad išvengtume nusigręžimo nuo saviugdos tiesiog būtina įsitikinti saviugdos galia. Kad įsitikintume būtina viltį ir tikėjimą pakeisti žinojimu. Žinojimas ateina per patyrimą. Taigi, mums reikia patirties, tuo pačiu vėl grįžtame prie ankstesnio klausimo, tik jį pakeičiame tikslesniu – nuo ko geriausia pradėti saviugdą? Kartą žiūrėdamas Eben’o Pagan’o vaizdo seminarą išgirdau puikų patarimą šiuo klausimu – pradėkite nuo sveikatos. Eureka! Fantastiškas patarimas. Atsimenu pagalvojau: „O, kad būčiau jį anksčiau išgirdęs…“. Galbūt būčiau patyręs mažiau atkritimų?

Kodėl pradėti nuo sveikatos tikslų? Pateikiu keletą minčių už:

• Puiki sveikata kritiškai svarbu siekiant bet kokių tikslų.
• Rezultatai siekiant sveikatos tikslų pasireiškia ypač greitai.
• Investuodami į sveikatą sulaukiame ilgalaikės, bene didžiausios grąžos gyvenime (geriausia investicija).
• Kad pagerinti sveikatą  praktiškai nereikia jokių specifinių žinių, užtenka mokėti skaityti, perskaityti keletą knygų ir pasinaudoti pateiktomis instrukcijomis.
• Net patys mažiausi pokyčiai gali turėti didelį poveikį sveikatos pagerėjimui.

Vis dėlto su sveikatos tikslais taip pat lengva perlenkti, todėl vienu metu – vienas tikslas. Mano patarimas būtų pradėti nuo labai paprastų tikslų – kasdienė mankšta, šokiai, bėgiojimas ir panašiai, nieko ypatingai sunkaus ar sudėtingo. O po to jau galima imtis žalingų įpročių, dienos ritmo susistatymo, valgiaraščio peržiūros. Pasirūpinsi sveikata – sugrįš pirmykštis entuziazmas, energingumas, žvalumas. Kaip be šių gyvybiškai svarbių savybių žadame pasiekti norimų rezultatų? Sveikata niekada nevėlu pradėti rūpintis, o ją praradęs sunkiai susigrąžinsi. Skirkime jai ypatingą prioritetą dar ir dėl tos priežasties jog niekas kitas mūsų sveikata nepasirūpins. Kad gyvenime nereikėtų linkėti sveikatos – pasirūpinkite ja!

(balsų: 12, vidurkis: 4.83 iš 5)

Nori turėti daugiau draugų? Keiskis. Nori daugiau pinigų? Keiskis. Nori būti laimingesnis? Keiskis. Nori būti sveikesnis? Keiskis. Kiekvienas noras simbolizuoja trūkumą savyje ar išorėje. Juk nesame tobuli, o gal? Kiekvienas noras sako mums – keiskis, bet mes ne tai norime girdėti. Mūsų norai juk kitokie?

Kol esi gyvas, gyvuoja ir priešprieša tarp noro palikti viską taip, kaip yra ir noro keistis, išpildyti taip trokštamus norus. Pirmasis noras suteikia taip norimo saugumo ir žinojimo, antrasis, neša savyje nežinią, bet žada naujų įspūdžių, atradimų. Kvapą gniaužanti kova užverda mūsų galvose vos tik prabudus. Mintys pradeda tekėti neišsenkančia srove. Kontekstas skiriasi, bet iš esmės sprendžiamas vienas klausimas – keistis ar nesikeisti? Pasielgti taip pat, ar kitaip. Jeigu tam leidžiame įvykti – atsisveikiname su vidine ramybe.

Norime lengvo ir paprasto būdo, metodo, technikos. Sutinkame už tai mokėti pinigus, didelius pinigus. Slapta viliamės jog tai palaikys mūsų iliuziją jog keistis nereikės. Jog gyvensime taip pat, su tomis pačiomis mintimis, veiksmas ir turėsime kažką kitą nei turime. Nueini, o tau sako – reikės keistis. Tai bent naujiena! Žinoma, tu jau tai žinai, bet ar paklausei savęs – kas už viso to slypi?

Aš tau pasakysiu kas už viso to slypi. Už to slypi noras turėti viską. Turėti tai, ką turi dabar ir dar daugiau. Koks gobšumas! Sunku susitaikyti su mintimi, kad norint kažką gauti, reikia atiduoti, paleisti, netekti…tokie jau dėsniai valdo mūsų gyvenimus! Viena ranka imi, kita atiduodi. Įvyksta mainai – pokytis. Paprasta.

Visa tai gražu, kai žiūrime iš šalies ir visai kas kita, kai atsigręžiame į save, tai tampa asmeniška. Taip asmeniška, kad visaip pradedame neigti, teisintis, išsisukinėti. Gana. Grįžkime į pradžią, į saviugdos šaknis. Ištarkime sau – noriu keistis. Nuo to turi prasidėti kiekvieno norinčiojo pažinti save kelias. Noriu keistis. Tegul šie žodžiai būna burtažodis, kuris sukuria norimus pokyčius gyvenime. Mes tam sutverti, tokia jau mūsų prigimtinis, norime keistis tad keiskimės.

(balsų: 13, vidurkis: 5.00 iš 5)

„Šokis yra paslėpta sielos kalba.“ – Martha Graham

Kai per ilgai užsibūnu praeityje ar ateityje. O eidamas gatve nesugebu įsijauti į savo kūną ir vaizdiniai tampa blankūs, suprantu, kad jau atėjo laikas…šokiui. Man šokis prasideda širdyje jau važiuojant į klubą. Kodėl aš einu į klubus? Dalintis gera nuotaika, bendrauti? Taip, bet tai tik detalės. Ko iš tikrųjų einu – tai šokti ir gėrėtis šokiu. Pastebėkite kaip kiekvienas esantis klube panašia, bet ir kartu skirtinga kūno kalba išreiškia savo gyvenimą – tai įspūdinga. Šokis vienas iš tų trumpų kelių į laimę. Jei dar nešoki, tai atskleisk ir šią savo pusę, nes…

1. Niekas taip neatgaivina kaip šokis.

2. Šokis – tai kūno kūrybiškumo išraiška.

3. Šokis nutildo mūsų protą.

4. Šokis pažadina ir lavina kūną.

5. Šokis kelią nuotaiką ir padeda įveikti iššūkius.

6. Šokti – tai išgyventi dabarties momentą pilnumoje.

7. Šokti – tai kalbėti ta pačia kalba.

8. Šokti – tai žengti žingsnį pirmyn.

9. Šokti – tai praskleisti muzikos paslapties skraistę.

10. Šokti – tai įkvėpti žmones.

11. Šokti – tai suvokti mūsų skirtumus.

12. Šokti – tai išeiti iš žinojimo ribų ir pasiduoti ekspromtui.

13. Šokti – tai mylėti gyvenimą.

Visai nesvarbu kaip šokame ar su kuo. Nesvarbu kokiai muzikai skambant šokame ar tai darome tyloje. Kas tikrai svarbu – tai tiesiog šokti. Kiekvienas galime šokti. Kiekvienas galime judesiu pajusti gyvenimą.

„Žiūrėti į mus šokančius, tai girdėti mūsų sielų kalbą.“ – Hopi indėnų posakis

(balsų: 13, vidurkis: 4.92 iš 5)

Ar pastebėjote jog kuo toliau, tuo greičiau „bėga“ metai ir dienos? Su pagreičiu lekiame vis pirmyn ir pirmyn, visu greičiu, aukščiausia pavara. Šis tempas ir paskui jį sekančios pasekmės (nerimas, pyktis, nuovargis) lydi tarsi šešėlis. Dar viena viršūnė ir aš sustosiu…bet taip nebūna. Pasiekus dar vieną viršūnę perjungiame pavarą į aukštesnę ir lekiame toliau, nes taip jau esame įpratę, toks mūsų suformuotas įprotis. Bet ar galime pilnai valdyti automobilį be „laisvos“ pavaros? Negalime. Taip ir žmogui periodiškai būtina įjungti šią „laisvą“ pavarą. Skirti dieną sau. Tai ramybės diena. Ką galime daryti ramybės diena?

1. Panirkime į save, nuraminkime savo protą (meditacija).

2. Kvėpuokime. Giliai ir pilna krūtine. Darykime kvėpavimo pratimus.

3. Iš lėto atlikime mankštos pratimus.

4. Iš lėto atlikinėkime visus savo veiksmus, panirkite į juos (dėmesiu būkite „čia ir dabar“) ir suvokite ką darome, kodėl tai darome ir mėgaukimės procesu.

5. Pasivaikščiokime žalumoje (miškas, parkas). Klausykimės gamtos garsų. Įkvėpkime gamtos aromato.

6. Keliaukime. Aplankykime seniai lankytas vietas, pavyzdžiui, gimtinę. Nuvykime ten, kur visada norėjome nuvykti.

7. Klausykimės tiktai ramios ir atpalaiduojančios muzikos.

8. Svajokime. Skriskime savo mintimis virš debesų. Išdrįskime ir iškelkime savo slapčiausias svajones „į dienos šviesą“.

9. Būkime su savo antrąją puse. Dalinkimės. Juokimės. Mylėkimės.

10. Surašykime visus tuos mažus ir didelius dalykus, kurie mus džiugina.

11. Paskambinkime, parašykime seniai matytiems artimiesiems, draugams, pažįstamiems. O dar geriau juos aplankykime. Paskleiskime žinią, kad mes esame ir mums rūpi.

12. Plėskime savo suvokimą. Skaitykime. Leiskime kitiems žmonėms sužadinti mūsų mintis, įkvėpimą.

13. Padarykime visus tuos mažus, nereikšmingus darbelius, kuriuos tiek laiko atidėliojome.

14. Išjunkime telefoną, kompiuterį, televizorių. Pabūkime tyloje ir ramybėje. Suvokime, kad gyvenimas nėra nenutrūkstamas informacijos srautas.

15. Valgykime neskubėdami ir pajuskime tikrąjį maisto skonį.

16. Nuspręskime, kad šiandien nepyksime, nesikeiksime, neteisime, nevertinsime, nepriekaištausime. Būsime taikoje su visais žmonėmis, bendrausime ir žvelgsime ne į jų išorę, bet į vidų.

17. O ką jūs darote ar norite padaryti ramybės diena? Pasidalinkite ir pradžiuginkite mus.

Tai paprasti būdai nusiraminti, atgauti dvasios stiprybę, susivokti. Įtraukime šią dieną į savo labai užimtą gyvenimo kalendorių (turėkite bent vieną ar dvi ramybės dienas per mėnesį). Tai nėra skubu, bet labai svarbu.

(balsų: 24, vidurkis: 5.00 iš 5)