Keletą žodžių apie mirtį… Nelengva rašyti šia tema. Žmonės paprastai vengia kalbėti apie mirtį arba kalba labai paviršutiniškai, tarsi juokais. Nežinome (ar bent jau aš nežinau), kas atsitinka su žmogumi po mirties. Žinau tik tiek jog fizinis kūnas sunyksta. Palikime šį klausimą atvirą interpretacijoms. Grįžkime į gyvųjų pasaulį…

Ar kada susimąstėte kokią įtaką jūsų gyvenimui turi mirties baimė? Manau, nereikia aiškinti jog mirties baimė yra prigimtinė ir kertinė žmogaus išlikimui. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet labai retas žmogus yra visada pasiruošęs palikti gyvųjų pasaulį. Kad ir koks būtų varganas ar sunkus gyvenimas vis tiek laikysis įsikibęs į jį visomis savo išgalėmis, nes mirtis, pasislėpusi po nežinomybės skraiste, sukelia tikrai didelę baimę.

Žmogus nebūtų žmogus jeigu į savas baimes nežvelgtų tarsi per padidinamąjį stiklą. Proporcingai didėjant komfortui gyvenime (iššūkių nebuvimui), palengva pereiname nuo mirties baimės į baimę gyventi. Gyventi palieka taip patogu ir ramu, kad nieko nesinori keisti. Tai galima apibūdinti – neveiklumu, apatija, liūdesiu…tuo mums norima  pasakyti viena – kad negyvename!

Kaip manote, ar bijote gyventi? Taip? Ne?  Kad ir kaip atsakytumėte į šį klausimą, bet greičiausiai esate ilgo gyvenimo šalininkas, norite gyventi ilgai. Ne paslaptis, aš irgi noriu to paties. Deja, nė vienas nežinome kiek ilgai gyvensime. Paguosiu, nuoširdžiai galvoju, kad gyvenimo trukmė net neturi tokios ypatingos reikšmės, kokią jai mėgstame suteikti. Daug svarbiau yra mėgautis savimi kasdien, mylėti kiekvieną dieną, džiaugtis ir išgyventi ją pilnumoje, taip, kaip tik sugebame. Aš visai nenorėčiau, kad atėjus dienai, kai reikės palikti gyvųjų tarpą išsižadėčiau savų idealų, vertybių, tikėjimo ar minčių. Toks patikrinimas mūsų laukia, jei išlaikysime šį, paskutinį testą, vadinasi ne baimėje gyvenome. Gyvenome tiesoje ir drąsoje.

Pratinkimės jau šiandien prie minties, kad reikės palikti šį pasaulį, išgyvenkime mirtį savo galvose. Pagalvokime ką paliktumėme šiandien. Pabandykime paleisti „vadžias“ iš savo rankų. Tik mirties nugalėtojas, nepalaužiamos sielos žmogus gali tarti tokius žodžius – renkuosi dieną kupiną meilės, nei metus praleistus apatijoje!

P.s. Už kantrybę ir laukimą turiu dovaną. Tai pirmasis mano eilėraštis publikuotas viešai vos prieš dieną, kitą.

Neleisiu niekam

Uodžiu tvyrantį,
mirties prėska kvapą,
smelkiasi jisai gilyn,
į mano tyrą sielą.

Neskaičiuoju valandų,
nežvelgiu aš atgalios,
nelaikau savy vilties,
paguodos ar tikėjimo.

Ryžtu aš gyvenu!
O mirtį niekinu,
kaip ir baimę,
kylančią iš jos.

Neleidau ir neleisiu,
niekam!
Net ir mirčiai,
man garbės nuplėšti.

Susiję straipsniai:

• Kaip sustiprinti ryžtingumą
• Kodėl planuoti?
• Rizikuokime – gyvenkime pilnavertį gyvenimą
• 5 drausmingo žmogaus savybės
• Skvarbus žvilgsnis į baimės šerdį
• Pozityvumas skatina veikti
• Pokalbis su sąžine

Žymės: baimė, drąsa, džiaugsmas, gyvenimas, išlikimas, mėgautis savimi, meilė, mintys, mirtis, prigimtis, ryžtas, sunkumai, tiesa, tikėjimas, vertybės