26
Kov

Skvarbus žvilgsnis į baimės šerdį

   Parašė: Saulius   Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Sėkmė, Visi

http://www.flickr.com/photos/h-k-d/2769104542/ Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių. Baimė – tai mūsų asmens sargybinis, kuris visada su mumis, 24 valandas per parą. Žinoma, šaunu turėti tokį ištikimą ir patikimą asmens sargybinį, bet baimė turi „bjaurią“ ydą – jei ji nėra sąmoningai nuolatos prižiūrima, žabojama, tai plečiasi iki begalybės, kol tampame visiškai jos apsėsti, o tai veda į absoliutų paklusnumą jai.

Tai yra priežastis kodėl žmonėse tiek daug baimių ir kompleksų. Žmonės tiesiog nesitvarko su savo baimėmis. Dažnu atveju jų nepastebi ir nenori pastebėti, taip save stumia į sau pavojingą padėtį. Džiugi žinia yra tokia, kad šį nežinojimą ir apsileidimą galima išspręsti. Pradėsime nuo to, kad išsiaiškinsime kas slypi už visų baimių. Taigi, kas slepiasi už visų baimių? Kokią yra visų baimių šaknis? Baimės šaknis sako, kad nesusitvarkysime su tuo, kas mums atsitiks gyvenime. Galbūt tikėjaisi ko kito, bet tai yra, kas yra. Gana lengva yra įrodyti jog ši baimė neturi savyje tvirto prado. Pagalvokime, su kuriomis situacijomis gyvenime nesusitvarkėme? Taip, žinau, turėjo būti velniškai sunkių momentų! Galbūt jautėmės visišku pralaimėtoju, sugniuždytu ir nelaimėliu, bet išgyvenome. Turiu džiugią žinią, iki šio momento susitvarkėme su visomis savo gyvenimo situacijomis. Viską įveikėme ir dabar esame čia, kur esame. Alsuoji, reiškia gyveni, vien ši fiziologinė funkcija sako, kad esi laimėtojas, kuris susitvarko. Iš to galime daryti išvadą, kad net baimės šaknis tėra nepagrįsta iliuzija, o ką jau kalbėti apie kitas baimes kilusias iš jos.

Atėjo metas nuspręsti ar ir toliau nekreipsime dėmesio į savo baimes, apsimesime esą silpni ir nepajėgūs su jomis susitvarkyti, ar vis dėl to imsimės konkrečių veiksmų, kad pažabotume savo baimes. Taigi, nuo šiol, kai santykiai strigs ir nežinosime ką daryti, ką sau sakysime? Aš susidorosiu. Kai finansiniai nepritekliai pradės kamuoti? Aš susidorosiu. Kai jausimės vienišais, paliktais ir pralaimėjusiais? Aš susidorosiu! Nuolat tai sau kartokime tol, kol tai taps „krauju tekančiu mūsų venose“. Perprogramuokime save pozityviais, stiprinančiais teiginiais ir tuo pačiu auginkime pasitikėjimą savimi. Anksčiau ar vėliau, pasitikėjimas savimi taps toks aukštas jog sau sakysime – kad ir kas nutiks, aš susidorosiu. Be pasitikėjimo savimi sunku išdrįsti pažvelgti į savo baimes, o tuo labiau per jas perlipti.

Dabar įgysime šiek tiek daugiau žinių apie baimes. Pagal Susan’ą (žiūr. „Šaltiniai“) yra penki nepajudinami postulatai apibrėžiantys kiekvieną baimę. Penkios aksiomos, kurių žinojimas yra kritiškas norint geriau suprasti baimės emociją. Štai jos:

1. Kol augsi (tobulėsi) baimė niekada nepasitrauks. Iš pirmo įspūdžio, tai gali nuliūdinti, kad baimė galutinai niekada mūsų nepaliks. Iš kitos pusės mums daugiau nebereikia jaudintis dėl to, kad baimės krisleliai vis dar su mumis. Mums nebereikia kovoti ir bereikalingai eikvoti energiją. Tegul nerimas palieka, o ramybė aplanko.

2. Vienintelis būdas atsikratyti baimės – padaryti tai, ko bijome. Tai intuityvu! Galime ieškoti begalės aplinkkelių ir pasiteisinimų, bet tiesiausias ir trumpiausias kelias eiti ir padaryti!

3. Vienintelis būdas pasijusti geriau – eiti ir padaryti tai! Palengvėjimas ir pasitenkinimas garantuoti.

4. Kiekvienas bijome sau nepažįstamoje situacijose. Nėra žmonių be baimės. Nebent psichiatrinėje ligoninėje galima tokių atrasti, bet jie dėl to ten ir yra. Visi gyvename baimėse. Tai mus vienija, tegul šis suvokimas padeda lengviau eiti per baimes. Piktai nesijuokime iš kitų žmonių baimių, padėkime jiems perlipti per jų pačių baimes. Laimėsite abu, tu – žmogaus pagarbą, o žmogus – palengvėjimą.

5. Baimės įveikimas mažiau gąsdina, nei baimė jog esame bejėgiai tai padaryti. Prisimenate tą būseną, kai jautėtės bejėgis, išsunktas ir lygtais kažkieno nuskriaustas? Ši būsena siurbia mūsų energiją, o baimės įveikimas ją sugrąžina. Jei pritrūkome jėgų, sustokime, apsižvalgykime ir suvokime su kuria baime nesitvarkome.

Išdrįskime pažvelgti į savo baimes atviromis akimis, jos neturi savyje galios, jos negali mūsų sulaikyti. Tik mes ir dar kartą mes nusprendžiame, kad jos stipresnės už mus. Nekurkime dar daugiau iliuzijų ir taip pilname iliuzijų pasaulyje. Įveikėme jau per daug baimių, kad iškilus naujai vėl pasiduotume ar pagal ją spręstume apie savo galimybių ribas. Išdrįskime!

Šaltiniai:

Susan Jeffers, Ph.D. „Feel the Fear and Do It Anyway“

Susiję straipsniai:

Žymės: , , , , , , , , , ,


Komentarų 6

 1 

Man šiuo metu ši tema aktuali. Ir būtų įdomu paskaityti dar vieną kitą straipsnį apie baimes.

Dar būtų įdomu išgirsti tavo nuomonę. Kaip sužinoti ko nori iš gyvenimo? Ko siekti? Kai tu nežinai ko siekti, kai tu nori kažką daryti, bet tiesiog nežinai ką. Kaip sužinoti, kokiu keliu eiti?

Nes aš šiuo metu tokiam kelyje, kai bandau suprasti, kas aš esu, ko noriu pasiekti.

Kovas 27, 2010 11:03
 2 

Labas, Raimondai,

Priminei man juokingą epizodą, kažkada čia norėjau rašyti kaip rasti savo gyvenimo kelią, bet mano nuostabai supratau, kad jo pats dar neradau! :) Iš tikro į tavo užduotus klausimus atsakymo neturiu. Universalus atsakymas ir nėra rastas, kitaip jį seniai jau visi žinotume ir taikytume. Pradžiai patarčiau giliai neimti į širdį, abejoti ir nežinoti įprasta. Tarkime, kad gyvenimo tikslas yra gyventi laimingą gyvenimą, tai kaip tu pasirinktum veiklą, darbą? Rinktumeisi tą veiklą, kuri suteikia šio jausmo daugiausia. Sakykim čia viskas aišku.
Deja, nepasakei kas tave kamuoja, norų trūkumas ar jų perteklius? Greičiausiai turi norų tik negali išsirinkti. Tada labai taiklu yra savęs paklausti, o be ko negalėčiau gyventi? Be kurio noro? Ką senatvėje prisiminęs žinočiau, kad nugyvenau pilnavertį gyvenimą?
Paprasčiausias principas yra išsikeli šiuos visus klausimus. Susirašai ir rašai atsakymus. Netenkina atsakymas klausi ir rašai toliau, čia būtinas atkaklumas.
Galų gale jei vis tiek neaišku, tiesiog imkis kas atrodo tinkamiausia ir daryk. Svarbu, neatidėliok! Veikla žmogų visapusiškai išjudina. Daryk klaidas, eik savo gyvenimo keliu, kad ir miglotu ir pradėsi šį kelią pažinti. Labai pavojinga yra gyventi savo galvoje, abejoti ir atidėti veiksmus, kadangi dar nežinai, dar abejoji. Niekada gyvenime nebus viskas pakankamai aišku ypač tokiais klausimais, todėl per daug jais gyventi ir nesveika. O veikla šį nesveikumą sutvarko. Jeigu ką reikia plačiau paaiškinti, ar dar turi klausimų, tai nelaikyk jų savyje, dalinkis. Tas pats galioja ir visiems kitiems.

Su šypsena,
Saulius

Kovas 30, 2010 20:25
 3 

Taip, norėčiau daugiau straipsnių šia tema.

Dar pridurčiau, kad jei jaučiame, kad kažko bijome, tai tas dalykas yra būtent tai, ką turėtume padaryti ;) Tai tarsi išlaisvina.

Balandis 3, 2010 13:00
ruvi
 4 

Labai įdomu ir naudinga.
Baimė turi tiek spalvų.. ir tai yra mūsų proto produktas :) .
Tik dėl proto savybės – atminties – apie praeitas nesekmes ir skausmus ir baimės, kad jie pasikartos, išsivysto nerimas, baimės ir fobijos. Beje, baimes labai veiksmingai palaiko ir išorinė informacija.
Kai suprantame, kad patys tai kuriame savo nuolatinėmis mintimis, kurias patys ir palaikome, viskas pasidaro aiškiau ir paprasčiau.

Balandis 8, 2010 09:54
 5 

Povilai,

Taiklus pastebėjimas. Ačiū. :)

Ruvi,

Išties atrodo kaip nuostabu, kad turime atmintį, bet ir ji gali būti pražūtinga jei iš jos nesimokome, darome destruktyvias išvadas, taip ir pradedame kentėti baimėse. Puikiai papildei. Ačiū.

Balandis 18, 2010 10:09
Darius
 6 

Komentaras pašalintas. – S. Š.

Liepa 20, 2010 01:18

Rašyk. Išreišk save.

Vardas (*)
El. paštas (nebus publikuojamas) (*)
Internetinis puslapis
Komentaras