4
Jan

Laisvas ir turtingas

   Parašė: Saulius   Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Sėkmė, Visi

http://www.flickr.com/photos/benheine/3873044380/ Laisvas ir turtingas, ar ne šių dviejų žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau, ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkime nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Iš tiesų turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikome laisve. Ar laisvė yra tam tikra pinigų suma banko sąskaitoje? Tai kodėl tada kai ją jau turime, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma… Ar mūsų norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysime jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Žinome jog niekada. Niekada nebus gana, jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsime. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia jums.

Pasikartosiu, kad tai nėra menkinimas turto ar kitų troškimų, jie ypatingai reikšmingi mūsų gyvenime. Aš tik noriu, kad suprastume, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, „matrica“ be pabaigos kol jos neperprantame, o kai perprantame galime pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori mums pasakyti, kad negyvename gerovėje jog mums dar trūksta… Tegul tai būna užduotis mums – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ mūsų pasitikėjimo savimi. Neleiskime vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakome sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasime rytoj jei jos nerandame šiandien. Ar esi pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas mūsų noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėkime mažiau ir saikingai, nes taip ir liksime vergais su visam.

Susiję straipsniai:

Žymės: , , , , , , , , , , ,

1 balas2 balai3 balai4 balai5 balai (balsų: 16, vidurkis: 5.00 iš 5)

Komentarų 6

 1 

Ačiū už tokį gerą įrašą. Jis dar geriau padeda susivokti kas yra laisvė. Man laisvė – kai šiandien nereikia galvoti ar užteks lėšų (ir vėl turtas), rytojaus planų įgyvendinimui. Kai gali daryti ką nori ir nesirūpinti (čia gerąja prasme, o ne apie destrukcijas).

January 5, 2010 09:50
 2 

Sutinku, kad laisvė yra vidinis pojūtis. Tačiau kartu manau, kad laisvė nėra savo norų ribojimas. Priešingai, manau, kad laisvė yra tuomet, kai tu laisvai gali rinktis, ką veikti, su kuo veikti ir kiek veikti. Sunku įsivaizduoti, kad tai įmanoma be tam tikro kiekio turto.

Kartu sutinku, kad vartotojiška visuomenė yra problema.

Čia kaip visur, reikia aukso viduriuko – ir vidinio supratimo, kas yra laisvė ir kažkiek turto. Kokia čia laisvė, jei gyveni nuo algos iki algos?..

O galbūt, Sauliau, parašei vien tik apie vidinį pojūtį. Jei manai, jog esi laisvas bei pats pasirinkai laikiną nelaisvę, tuomet teoriškai esi nelaisvas, bet praktiškai laisvas, nes tai tavo paties pasirinkimas – viduje vis tiek esi laisvas.

January 5, 2010 10:01
Lina
 3 

Neblogai yra pamastyti apie savo laisves, tikslus ir prioritetus. As laisves taip pat nesieju su turtais. Bet sakydamas, kad siekdamas kazko zmogus praranda dalele laisves, priestarauji pats sau, nes ankstesniame pamastyme pabreztinai gyrei uzsibreztu tikslu galia, tarkim brangaus automobiliu siekimas ir dirbimas tam. Nesvarbu, koki tiksla uzsibrezim – kartojai – svarbus yra prasmingas kelias iki to pasiekiant. O dabar stai sakai, kad is tokiu ar kitokiu tikslu gimsta kiti, atsiranda godulys ir nepasitenkinimas turimu ar pasiektu, dingsta laisve.
Manau, laisve nebutinai turi buti apibreziama kaip kazko turejimas ar siekimas ar neturejimas/nesiekimas. Laisve yra issilaisvinimas nuo tave varzanciu minciu, jausmu, remu. Net jei man siandien ko nors truksta, jauciuosi laisva ir laiminga, o ko daugiau reikia.

January 5, 2010 10:28
 4 

Puikus rašinys :) Gaila, kad tik 5 balai įvertinimui :) 100 !!

January 5, 2010 16:49
 5 

Sveiki,

Noriu visiems padėkoti. Ačiū, kad atsiliepiate ir pateikiate savo perspektyvą.

Povilai,

Visiška laisvė, tai ne norų ribojimas, o jų nebuvimas. „Vartotojiška“ visuomenė man nėra problema. :) Iš tavo pasakymo dėl gyvenimo nuo algos iki algos suprantu, kad turtą ir laisvę laikai neatskiriamais dalykais. Tebūnie. Tik būtų apmaudu jei nepabandytum peržengti noro taip glaudžiai susieti šiuos dalykus. Pagalvok, koks pasaulis būtų be pinigų (turto) ir kaip tada įvardintum – kas tai yra laisvė? Galbūt šis klausimas padės tau apeiti turtą ir pažvelgti į laisvę kitomis akimis.

Lina,

Negaliu sakyti jog visiškai nesieju turto ir laisvės, sieju, bet labai desperatiškai prie to neprisirišu. Norai pareikalauja laiko, kad juos išpildytume. O būtent laiką aš laikau laisvės valiuta. Taigi, su kiekvienu noru prarandame tam tikrą dalį laisvės. Tiesiog taip yra, tai nėra nei blogai nei gerai. Paaiškinsiu kas tai yra vergavimas. Vergavimas – tai, kai turi laiko tik norų tenkinimui. Godulys pasiekus vienus tikslus neabejotinai pabunda, bet jį galima įveikti, išspręsti ypač kai žinai, kad jis tavyje. Tik dažnu atveju žmonės net nepastebi, kad kartu su juo vaikšto. :)

January 5, 2010 20:08
Julija
 6 

Turtai nebūtinai reiškia laisvę. Laisvė – tai žinoma vidinis pojūtis ir mąstymas. Bet kiek žmonių jaučiasi laisvi, kiekvieną dieną dirbdami 8 val ir kraudami turtus direktoriui? Aš laisvę suprantu kaip galimybę rinktis: sėdėti šiandien ofise ar keliauti po pasaulį ar dar daug daug variantų. Žmonės, kurie drįsta svajoti, svajoti daug, susiduria su dilema: sumažinti savo poreikius ir svajones ar padidinti galimybes. Ir nepriklausomai nuo to laisvi mes ar ne, mes galime rinktis iš šių 2 variantų :) Gerbiu tuos, kurie renkasi antrą variantą. Gaila, bet kažkodėl dauguma žmonių nusprendžia sumažinti savo tikslus… Jiems nieko nereikia, todėl jie nieko nedaro: darbas, namai, namai, darbas, vaistinė, naimai… :) Jie laisvi? Sauliau atsakymas – taip, galbūt ir jie taip pasakytų, bet aš manau, ne, jie dirba dėl pinigų, nes kitaip neapmokės sąskaitų, nepavalgys, sušals. Tai ne vergavimas pinigams?
Labai patiko žodžiai: “…norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas…” Ir šitas žaidimas veeeeeeeeeža :D

January 6, 2010 19:55

Netylėk. Išreišk save.

Vardas (*)
El. paštas (nebus publikuojamas) (*)
Internetinis puslapis
Komentaras