Žaviuosi ryžtingais žmonėmis. Jie vienodai žavūs tiek filmuose, tiek ir gyvenime. Pripažinkime, ryžtingas žmogus turi kažką tokio, dėl ko likti jam abejingu tiesiog neįmanoma. Žaviesi arba nekenti, bet nelieki neapsisprendęs. Gal dėl to, kad ryžtingas žmogus visada apsisprendęs? Galima rasti straipsnių, kurie rašo apie ryžto naudą, bet dažnai taip ir nepasakančių nemaloniausios (bet svarbiausios!) dalies – kaip ugdyti ryžtingumą. Nieko naujo, ryžtingu gali tapti kiekvienas. Tiesa sakant, kiekvienas esame ryžtingas, bet dažnai tik tais retais atvejais, kada jau nebelieka kur trauktis tada veikiame. Kiekvienas turime šią savybę savyje. Tereikia ją „iškelti į paviršių“. Taigi, kaip aš tai darau?

Pirmas žingsnis ryžtingumo ugdyme, kaip jau paminėjau, yra apsisprendimas. Kategoriškas ir griežtas apsisprendimas ką darai ir ko ne. Nepasitikėkite savo protu – apsispręskite raštu. Surašykite visus už ir prieš ir nuspręskite ko norite. Kritiniu momentu, valiai, tikėjimui susilpnėjus pravartu šį sąrašą turėti po ranka. Jei turime kelias galimybes, kelis pasirinkimus vienoje situacijoje, tai tikslas, kad liktų tik vienas variantas. Apsisprendimas – tai savanoriškas pasirinkimų laivės atsisakymas ir savo dėmesio ir pastangų nukreipimas ties vieninteliu pasirinkimu. Protas nebežaidžia, nebeanalizuoja, nebetrukdo kada esame apsisprendę ir pasirinkę. Kodėl gi turime taip kategoriškai, netgi sakyčiau drastiškai su savimi elgtis? Gal bus kiek netikėta, bet dėl to, kad sukeltume sau skausmo. Ryžtingas žmogus nebijo skausmo, nes jis jam išsiugdęs imunitetą. Kaip priimsime sprendimus ir ryžtingai veiksime jei bijome skausmo? Kas yra baimė? Baimė yra tik jausmas, o jausmus galima suvaldyti, paleisti ar pakeisti.

Skausmas amžinai netrunka, netgi atvirkščiai, greitu laiku jis pereina į nepasitenkinimą. Ir taip pereiname prie antrojo žingsnio, tai nepasitenkinimo auginimo. Taip, jis turi augti ir didėti. Valios pastangomis turime laikytis senų įpročių, pasitenkinimo šaltinių nuošalyje. Ką mums duos augantis nepasitenkinimas? Pradės trūkinėti paskutiniai „mazgai“, kurie mus sulaikė nuo ryžtingumo. Pasiekus tam tikrą nepasitenkinimo stiprumo lygmenį, nieko kito nebeliks kaip elgtis kitaip, ieškoti pasitenkinimo kituose dalykuose. Būtent tada atsiveria galimybė veikti pagal savo pasirinkimą (apsisprendimą), kada nebevaržo pritarimo, saugumo, komforto siekimas, kada nepasitenkinimas užgožią baimę ir kitus jausmus. Tada atsiveria laisvė veikti. Veikti ryžtingai. Mano pagrindinis pastebėjimas būtų toks – kuo didesnį nepasitenkinimą jaučiu, tuo ryžtingesnis tampu.

Susiję straipsniai:

• Pozityvumas skatina veikti
• Kaip pradėti planuoti?
• Ką duoti turime kiekvienas
• Spurtuok, padaryk Tai dabar!
• Kodėl planuoti?
• Kaip pasiekti užsibrėžtą tikslą
• Gyvenkime paprastai

Žymės: baimė, įpročių keitimas, jausmai, kaip apsispręsti, nepasitenkinimo galia, pasitenkinimas, ryžtingas žmogus, ryžtingumo ugdymas, skausmas