Kas atsitinka, kai pasielgiame pagal mintį kilusią galvoje, kurią laikome teisinga? Ar jaučiame per kūną vilnijantį laimės virpulį? Kai po minties seka atitinkamas veiksmas iš tiesų pasijaučiame ne tik laimingesni, bet ir ramesni bei tvirtesni. Mus aplanko vidinis susitaikymas su savimi (harmonija), kuri iš vidaus persiduoda į išorę. Rodos, žvelgiame į tą patį pasaulį, bet jį matome visai kitokį. Pasaulis tas pats tik mūsų suvokimas jau ne tas, realybė kita. Pasidalinsiu mintimis kaip atrasti ir sustiprinti laimės jausmą, bet pirma supažindinsiu kaip išmainome laimę į trumpalaikį malonumą. Netgi dar skaudžiau, kaip mūsų aplinka, pasirinkimai veda mus kuo toliau nuo laimės.

Ar žinote kaip turtingi tėvai išlepina savo vaikus? Labai paprastai, vykdo kiekvieną vaiko užgaidą. Pavyzdžiui, sūnus sugalvoja, kad jam reikia naujo „Mercedes“ modelio automobilio, kita dienai jis jį jau turi. Sugalvoja jog nori naujo buto, savaitės bėgyje jau jame įsikuria. Pritrūko pinigų? Prašau! Kaip galima pastebėti noras yra tuojau pat išpildomas, nereikia nieko daryti, nereikia dėti pastangų, kad gautume tai, ko norime. Prie ko tai priveda? Beviltiškumo, apatijos, beprasmybės jausmo. Visi šie pojūčiai pradedami dangstyti paleistuvavimu, lėbavimu, narkomanija. Visais tai dalykais, kurie nereikalauja jokių pastangų ir iš pirmo, neatidaus žvilgsnio suteikia laimę. Tik tas laimės žybsinis trumpas ir jie nežino svarbiausio, kad tikra, stipri ir ilgalaikė laimė kyla iš mūsų…veiksmų ir pastangų.

Dabar pažvelkime į Gedimino gyvenimą. Jis užaugo „vidutinėje“ Lietuvos šeimoje. Nuo mažų dienų tėvai jį mokė, kad norint gauti tam tikrą daiktą būtina įdėti reikiamą kiekį pastangų. Netrukus pats tuo įsitikino. Kokie rezultatai? Puikiais pažymiais baigė mokyklą ir įstojo į universitetą. Studento gyvenimas pasirodė nesunkus, turėjo daug laisvo laiko. Dėl to apėmė šioks toks nuobodulys ir tingulys. Kuo toliau, tuo labiau šie jausmai stiprėjo ir jis suprato, kad jam trūksta…trūksta tikslo į kurį galėtų nukreipti visą savo energiją ir pastangas. Tą įsimintiną dieną pro Gediminą dideliu greičiu pralėkė mano jau aprašytasis turtingų tėvų sūnus su savo gražiuoju „Mercedes“ modelio automobiliu. Bingo! Gediminas nusprendė, kad jis nori tokio pat automobilio. Po to sekė keletas metų nuoseklių pastangų ir štai jis pagaliau išrieda į miesto gatves savo naujuoju „Mercedes“. Pastangos vainikuojamos sėkme.

Kaip manote kuris labiau džiaugiasi savuoju automobiliu? Kuris puoselėja ir saugo savąjį „Mercedes“? Kuris savo veiksmuose atrado prasmę, tikėjimą savimi, laimę? Laimė tai ne automobilis. Laimė yra iššūkiai ir pastangos iki automobilio. Kuo didesnių pastangų pareikalauja tikslas, tuo laimingesni tampame dėdami į jį pastangas kol pagaliau jį pasiekus aplanko taip trokštama palaima. Užsibrėžkime tikslą keleriems metams ir pasmerksime save kelerių metų laimei. Užsibrėžkime tikslą gyvenimui ir būsime laimingi visą likusį gyvenimą.

Susiję straipsniai:

• Dėkingumas
• Tylos atsakas į chaosą
• Judesiu pajusti gyvenimą
• Apie ką intensyviai galvoji ir kuo tiki – tai ir gauni
• Įžanginis žodis. Ar tu švaistai savo laiką?
• Saviugdos paradoksas
• Kaip pradėti planuoti?

Žymės: ilgalaikė laimė, Laimė, palaima, pastangos, Sėkmė, užsibrėžti tikslą, veiksmai