23
Feb

Dėkingumas

   Parašė: Saulius   Temos: Laimė, Savęs pažinimas, Sėkmė, Veiklumas, Visi

http://www.flickr.com/photos/phototacular/1380992808/ Išaušta rytų, kai visai nenorime keltis, kai pagalvojame apie darbą, apie esamas problemas ir mus užlieja nepasitenkinimo banga. Norisi koneveikti visus iš eilės. Tingi apatija. Tokia dienos pradžia pranašauja juodą, nesėkmių, pykčio ir neproduktyvaus darbo persunktą dieną.

Taip atsitinka, nes uždarome save į „narvą“. Na ne visai save – savo mintis. Tokį rytą pabudę nepagalvojame kokia laimė, kad gimėme. Iš tiesų, ar žinome kokia mažytė tikimybė yra gimti? Ar galime sugniaužti kumščius? Padarykime tai dabar. Pasaulyje tūkstančiai žmonių atiduotų bet ką, kad tik galėtų tai padaryti. Regime, girdime, vaikštome, užuodžiame – esame sveiki. Ar žinome kokia laimė yra būti sveiku? Ar turime šeimą, mus mylinčius tėvus, ištikimus ir palaikančius draugus? Kiek vienišų žmonių ašarų yra išliejama kasnakt tyliai įsikniaubus į pagalvę vien dėl to ką tu turime ir neįvertiname.

Praktiškai visi esame įgiję bent jau pradinį išsilavinimą. Mokame skaityti, rašyti. Turime galimybę prieiti prie informacijos lobynų, pavyzdžiui, interneto ir taip praplėsti savo žinias. O dabar pagalvokime kiek vaikų gyvenime nebus peržengę mokyklos slenksčio. Mums labai pasisekė – esame išsilavinę žmonės.

Turime šiltus namus, šaldytuvą pilną gėrybių. Visai netoli mūsų už keleto tūkstančių kilometrų vaikai miršta iš bado. Jie net nepagalvoja apie kažkokį pasirinkimą. Jie nori maisto, bet kokio maisto.

Ir dar sugebame jaustis blogai? Vieną kartą atsikvošėkime, pajuskime dėkingumą už tai kas esame ir už tai ką turime. Mes net neįsivaizduojame kaip mums pasisekė.

Susiję straipsniai:

Žymės: , , , , , , , , , , , , ,

1 balas2 balai3 balai4 balai5 balai (balsų: 10, vidurkis: 5.00 iš 5)

Komentarų 9

 1 

Straipsnis priverčiantis susimąstyti…

February 23, 2009 09:33
Viktorija
 2 

Būna, žinoma būna. Tada stengiuosi taip galvoti, bet kartais ir tai nė velnio nepadeda. Jauties lyg būtų įkandęs kažkoks šlykštus apatijos uodas ir tu nieko negalėtum padaryt…
Bet vis vien yra būdų kaip pakeist.

February 23, 2009 12:43
 3 

Tu 100% teisus. Klausimas kodėl mes linkę to “nepastebėti” ir liūdime dėl nereikšmingų dalykų?

February 23, 2009 13:41
 4 

hadrian, vienintelis šaunantis atsakymas tas, kad prie visko priprantame ir norime dar daugiau, dar geriau. Reikia prarasti, kad įvertintume, reikia kažkokio sukrėtimo, kad atvertume akis, o jei to nepatiriama, tai ir nesusivokiama.

February 23, 2009 14:39
 5 

@inflatera: bet ar tai nereikštų, kad laimingi galime jaustis tik (1) vis gaudami daugiau ir daugiau (2) pastoviai praradinėdami ką turime (ir vėl tai atgaudami)? ar yra kažkokia stebuklinga “pasitenkinimo” būsena, kai esi tiesiog laimingas, ne todėl kad kažką turi ar gausi?

February 23, 2009 14:48
 6 

Viktorija,

Jei tiki jog gali pakeisti ir žinai tuos būdus, tai skatinu nelaikauti ir sekantį kartą iškilus panašiai situacijai keistis!

hadrian,

Sveikinu, jei kyla klausimų, vadinasi, esi pasiryžęs tobulėti. :) Kaip ir rašiau straipsnyje visa esmė yra tame, kad užspeičiame save į kampą – nebemąstome objektyviai ir plačiai. Taip padidiname savo bėdas dešimteriopai. Nors realiai jos nėra jau tokios svarbios. Taip “sudeginame” per daug savo energijos. Klausimas yra vertas atskiro straipsnio.

Kita dalis, karštligiškas norų ir tikslų siekimas dažnai priveda prie to, kad prarandame tą objektyvumą ir susiauriname savo mąstymą. Būti nepriklausomam net nuo savo didžiausių norų reikštų būvimą tiesiog laimingu koks esi dabar. Tai yra mano siekiamybė.

Pagarbiai,
Saulius

February 23, 2009 21:27
 7 

hadrian, tiesiog yra du žmonių tipai (na, susiaurinus labai): vieniems reikia tų dviejų punktų, o laimingieji apie tai iš viso nesusimąsto, priklauso nuo požiūrio taško. Bet kuriuo atveju ta “pasitenkinimo” būsena negali tęstis amžinai ir šiaip ar taip ją kažkas sužadina, nesvarbu, ar tai įvykis, ar tai daiktas, žmogus ar šiaip koks pastebėjimas. Na, nežinau, bent jau man neteko patirti itin ilgai besitęsiančio, pavadinkime palaimos, jausmo, jį anksčiau ar vėliau kažkas vis tiek nutraukia ir neretai tas kažkas tik dar kartą padeda įvertinti, ką gavome/gausime. Savotiškas ratas.

February 24, 2009 00:55
d
 8 

viskas bus ore

June 17, 2009 21:55
ana
 9 

nesamone tikra

July 26, 2009 10:56

Netylėk. Išreišk save.

Vardas (*)
El. paštas (nebus publikuojamas) (*)
Internetinis puslapis
Komentaras