Pagal tai, kaip žmogus reaguoja į sąvoką „darbas“, galima spręsti, kaip sėkmingai jam sekasi realizuoti save gyvenime. Stebėkime save, kai ištariame žodį „darbas“: giliai, lyg su neišsakytu priekaištu atsidūstame? Ar žodis „darbas“ mums asocijuojasi su rutina, nuoboduliu, o gal net kančia?

Ne paslaptis, kad darbas daugelio iš mūsų gyvenime užima reikšmingą vietą. O ar gali būti kitaip, jeigu darbe praleidžiame didelę dienos dalį. Vien dėl šios priežasties verta ieškoti veiklos (darbo), kuri labiausiai atitinka mūsų prigimtinius poreikius. Konfucijus yra pasakęs: „Pasirink mėgstamą darbą, ir tau niekada nereikės dirbti“. Kokia išganinga mintis!

Pinigai ar savęs realizacija?

Pratęskime šią mintį. Kai randame savo mėgstamą veiklą, būtinai turime surasti būdą, kaip iš jos uždirbti. Kodėl? Todėl, kad daugiau nereikėtų dirbti darbų, kurie nėra mums malonūs. Dalis žmonių siekdami žūtbūt greitai praturtėti renkasi perspektyvią, pelningą veiklą užuot užsiėmę savo talentų atskleidimu ir puoselėjimu. Deja, tyrimai rodo, kad 99% žmonių, tapusių milijonieriais, siekė ne pinigų, o realizuoti save per įgimtus gabumus. Jie išsiaiškino savo aistrą ir sekė paskui ją nors ir į pasaulio kraštą. Be to, kiti tyrimai rodo, jog nemėgstamas darbas smarkiai atsiliepia mūsų sveikatai (širdies ligos, diabetas), kadangi nuolatos patiriame chronišką stresą. Taigi, jeigu pinigai tampa prioritetas, laukite ligų, pamirškite turtą ir apskritai – laimę.

Iš tiesų, pagalvokime, kaip malonu būtų užsiimti tuo, kam natūraliai iš prigimties esame gabūs. Tokia veikla sekasi, tobulėjame be didesnių pastangų, tad logiška, jog kyla ir uždarbis. Atkrenta priverstinis poreikis nuolatos save motyvuoti. Kasdien su pasimėgavimu atlikdami šią veiklą, įvertindami jos privalumus, suvokiame žymius ir vis gerėjančius rezultatus, to pasėkoje, natūraliai kyla motyvacija pasireiškianti entuziazmu, darbingumu ir efektyvumu.

Tikriausiai jau „užsikrėtėte“ noru sužinoti, kaip atrasti asmenybės prigimtį atitinkančią veiklą. Iš esmės, tai yra svarbi ir daug ką lemianti savęs pažinimo dalis. Jei pakankamai gerai pažįstate save, tai greičiausiai tą veiklą (ar veiklas) jau esate atradę. Taigi, jeigu jūs nesate patenkintas esamu darbu, nesijaučiate savo vietoje ir jūsų darbo rezultatai gana kuklūs – pirmiausia nukreipkite dėmesį į…savo pomėgius. Čia pirmiausia verta ieškoti tos veiklos, kuri natūraliai jums tinka ir patinka. Už ją, greičiausiai, negaunate jokių pajamų, bet ji jums yra ypatingai maloni. Jūs į ją pasineriate ir daugiau viską aplinkui pamirštate, net ir pavalgyti.

Asmenybės tipologija

Džiaugiuosi tais, kurie jau atrado šią veiklą savo pomėgiuose. Jeigu vis dėlto ir savo pomėgiuose nerandate to, kas jus „uždegtų“, priverstų pasinerti į tam tikrą veiklą pamiršus viską pasaulyje, tada kitas žingsnis yra nusistatyti savo asmenybės tipą pagal MBTI psichometrinius klausimynus. Šie klausimynai padeda žmogui įsigilinti į savo psichiką, suprasti kaip jis suvokia pasaulį ir priima sprendimus.

Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung) tipoligonė teorija yra panaudojama asmenybės tipams nustatyti. Iš viso yra 16 galimų asmenybės tipų variantų, kiekvienas jų susideda iš keturių raidžių, nusakančių konkretų tipą. Rekomenduoju atlikti keletą testų su skirtingais klausimais, kad kuo objektyviau nusistatytumėte savo tipą. Objektyvumas taip pat padidės, jeigu testą atliksite vienumoje ir be trukdžių bei remsitės pirmu įspūdžiu, o ne rimtai apmąstydami kiekvieną klausimą. Šiuos testus galite atlikti čia, čia, čia ir čia (anglų k.).

Nusistačius asmenybės tipą galima sužinoti, kokios veiklos (darbai) jums labiausiai tinka. Deja, lietuviškuose internetiniuose puslapiuose prie asmenybės tipų aprašymų nėra pateikiamos rekomenduojamos (tinkamos) asmenybėms veiklos, todėl pateikiu keletą papildomų šaltinių anglų kalba - čia ir čia. Pastebėkite, labai galimas atvejis, kad kai kurie jūsų dabartiniai pomėgiai bus paminėti kaip rekomenduojamos veiklos jūsų asmenybės tipui.

Kita metodika yra – asmeninių vertybių nustatymo metodika, apie kurią plačiau rašo Steve’as Pavlina. Jos tikslas išsiaiškinti, kokios yra mūsų asmeninės vertybės, ką mes iš tiesų vertiname gyvenime. Pirmiausia reikėtų pasiimti tuščią popieriaus lapą, atsisėsti ramioje vietoje, kur jūsų niekas netrukdys ir išsikelti sau esminį klausimą – ką iš tiesų aš vertinu gyvenime? Stenkimės vertybę apibrėžti vienu žodžiu. Tai gali būti pasitikėjimas, laimė, bendravimas, sėkmė, žinios, sąžiningumas, moralė, tikėjimas, draugystė, meilė, intymumas, saugumas, sėkmė, komfortas, turtas, taika ir t.t. Išrašę visas galvoje esančias vertybes užsiimkite jų eliminavimu, tai yra, išbraukite visas mažiau vertinamas, kol liks penkios, dešimt pačių svarbiausių. Kitas žingsnis – vertybes išrikiuoti pagal svarbumą, tai yra, surašyti eilės tvarka nuo svarbiausios iki nelabai svarbios. Būkite kantrūs, tai gali užtrukti, nes būtent prioriteto įvertinimas yra esminis žingsnis šioje metodikoje.

Kai žinosite, ką vertinate, beliks rinktis veiklą, kuri patenkintų tuos jūsų poreikius, kuriuos labiausiai vertinate. Jei pirmoje vietoje yra bendravimas, tai ir ieškokite, kur galėtume patenkinti šį poreikį. Galbūt tai tam tikros konsultacijos, pardavimai, ar vadyba. Ką gi, kai žinosite, ką iš tiesų vertinate gyvenime, lengviau įvertinsite ir geriau suprasite, kokia veikla jums turėtų tikti, o kas tinka, tai ir patinka.

Kokybiški klausimai

Efektyvi metodika yra klausti savęs kokybiškų klausimų. Ką reiškia kokybiškų? Tokių klausimų, kurie turi savyje galios pagerinti gyvenimo kokybę. Čia vėlgi pasitelkite savo kūrybingumą, vaizduotę ir paklauskite savęs:

● Už kokią veiklą aš gaunu daugiausia komplimentų?

● Kas man sekasi be pastangų?

● Ką aš darau savo noru ir entuziastingai?

● Ką galiu dirbti vien dėl to, kad išreikščiau save?

Šiuos ir panašius klausimus nuolat „sukite“ savo galvoje, kol gausite atsakymus. Kartais labai padeda šeimos narys ar artimas draugas. Paklauskite jų, kokia, jų manymu, veikla jums labiausiai tiktų. Atsakymas gali jus nustebinti. Prisiminkite savo draugų situacijas, „iš šono“ jos labai aiškios, o sprendimai paprasti!

Žodis pabaigai

Galite nuo ryto iki vakaro peržiūrinėti darbo skelbimus, ieškoti profesijos ar darbo, kuris tiesiog sudomins, patrauks jūsų dėmesį, bet jeigu nepažįstate savęs, nežinote savo vertybių, tai didelė tikimybė jog „prašausite“, susižavėsite veikla, kuri iš tiesų nėra tokia reikšminga jūsų asmenybei. Analizuokite, pažinkite save ir atkakliai ieškokite. Kaip sakoma, kas ieško, tas randa.

Prisiminkite, jei kuo ir verta gyvenime užsiimti, tai tik tuo, nuo ko tampame vis gyvybingesni! Tik išreikšdami savo prigimtinius gabumus ir talentus būsime iš tiesų laimingi žmonės. Padovanokime sau šią vieną iš didžiausių ir maloniausių dovanų – saviraišką.

Žymės: asmenybė, atkaklumas, Darbas, gabumai, kančia, Karlas Gustavas Jungas, klausimai, mbti, Pinigai, poreikiai, prigimtis, psichologija, rutina, saviraiška, svajonių darbas, talentai, turtas, uždarbis, veikla, vertybės

Keletą žodžių apie mirtį… Nelengva rašyti šia tema. Žmonės paprastai vengia kalbėti apie mirtį arba kalba labai paviršutiniškai, tarsi juokais. Nežinome (ar bent jau aš nežinau), kas atsitinka su žmogumi po mirties. Žinau tik tiek jog fizinis kūnas sunyksta. Palikime šį klausimą atvirą interpretacijoms. Grįžkime į gyvųjų pasaulį…

Ar kada susimąstėte kokią įtaką jūsų gyvenimui turi mirties baimė? Manau, nereikia aiškinti jog mirties baimė yra prigimtinė ir kertinė žmogaus išlikimui. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet labai retas žmogus yra visada pasiruošęs palikti gyvųjų pasaulį. Kad ir koks būtų varganas ar sunkus gyvenimas vis tiek laikysis įsikibęs į jį visomis savo išgalėmis, nes mirtis, pasislėpusi po nežinomybės skraiste, sukelia tikrai didelę baimę.

Žmogus nebūtų žmogus jeigu į savas baimes nežvelgtų tarsi per padidinamąjį stiklą. Proporcingai didėjant komfortui gyvenime (iššūkių nebuvimui), palengva pereiname nuo mirties baimės į baimę gyventi. Gyventi palieka taip patogu ir ramu, kad nieko nesinori keisti. Tai galima apibūdinti – neveiklumu, apatija, liūdesiu…tuo mums norima  pasakyti viena – kad negyvename!

Kaip manote, ar bijote gyventi? Taip? Ne?  Kad ir kaip atsakytumėte į šį klausimą, bet greičiausiai esate ilgo gyvenimo šalininkas, norite gyventi ilgai. Ne paslaptis, aš irgi noriu to paties. Deja, nė vienas nežinome kiek ilgai gyvensime. Paguosiu, nuoširdžiai galvoju, kad gyvenimo trukmė net neturi tokios ypatingos reikšmės, kokią jai mėgstame suteikti. Daug svarbiau yra mėgautis savimi kasdien, mylėti kiekvieną dieną, džiaugtis ir išgyventi ją pilnumoje, taip, kaip tik sugebame. Aš visai nenorėčiau, kad atėjus dienai, kai reikės palikti gyvųjų tarpą išsižadėčiau savų idealų, vertybių, tikėjimo ar minčių. Toks patikrinimas mūsų laukia, jei išlaikysime šį, paskutinį testą, vadinasi ne baimėje gyvenome. Gyvenome tiesoje ir drąsoje.

Pratinkimės jau šiandien prie minties, kad reikės palikti šį pasaulį, išgyvenkime mirtį savo galvose. Pagalvokime ką paliktumėme šiandien. Pabandykime paleisti „vadžias“ iš savo rankų. Tik mirties nugalėtojas, nepalaužiamos sielos žmogus gali tarti tokius žodžius – renkuosi dieną kupiną meilės, nei metus praleistus apatijoje!

P.s. Už kantrybę ir laukimą turiu dovaną. Tai pirmasis mano eilėraštis publikuotas viešai vos prieš dieną, kitą.

Neleisiu niekam

Uodžiu tvyrantį,
mirties prėska kvapą,
smelkiasi jisai gilyn,
į mano tyrą sielą.

Neskaičiuoju valandų,
nežvelgiu aš atgalios,
nelaikau savy vilties,
paguodos ar tikėjimo.

Ryžtu aš gyvenu!
O mirtį niekinu,
kaip ir baimę,
kylančią iš jos.

Neleidau ir neleisiu,
niekam!
Net ir mirčiai,
man garbės nuplėšti.

Žymės: baimė, drąsa, džiaugsmas, gyvenimas, išlikimas, mėgautis savimi, meilė, mintys, mirtis, prigimtis, ryžtas, sunkumai, tiesa, tikėjimas, vertybės

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir  malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia - atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Žymės: baimė, būsenos, chaosas, dėmesys, energija, harmonija, įpročiai, koncentracija, mąstymas, muzika, pasitenkinimas, protas, ramybė, suvokimas, triukšmas, tyla

Nuo ko prasideda kiekvieno saviugda? Turbūt nuo norų (tikslų) išsikėlimo, įtikėjimo saviugdos galia suteikiančia viltį paversti realybe net pačius slapčiausius norus, glūdinčius giliai giliai mumyse. Čia dažnai padaroma gana opi klaida – išsikeliami didžiuliai, neadekvatūs asmenybei tikslai, kurie po kelių asmeninių krizių priveda prie vilties ir tikėjimo praradimo. Po to seka nusigręžimas, atsižadėjimas saviugdos ir taip gimsta dar vienas ciniškas kritikas…

Kad išvengtume nusigręžimo nuo saviugdos tiesiog būtina įsitikinti saviugdos galia. Kad įsitikintume būtina viltį ir tikėjimą pakeisti žinojimu. Žinojimas ateina per patyrimą. Taigi, mums reikia patirties, tuo pačiu vėl grįžtame prie ankstesnio klausimo, tik jį pakeičiame tikslesniu – nuo ko geriausia pradėti saviugdą? Kartą žiūrėdamas Eben’o Pagan’o vaizdo seminarą išgirdau puikų patarimą šiuo klausimu – pradėkite nuo sveikatos. Eureka! Fantastiškas patarimas. Atsimenu pagalvojau: „O, kad būčiau jį anksčiau išgirdęs…“. Galbūt būčiau patyręs mažiau atkritimų?

Kodėl pradėti nuo sveikatos tikslų? Pateikiu keletą minčių už:

• Puiki sveikata kritiškai svarbu siekiant bet kokių tikslų.
• Rezultatai siekiant sveikatos tikslų pasireiškia ypač greitai.
• Investuodami į sveikatą sulaukiame ilgalaikės, bene didžiausios grąžos gyvenime (geriausia investicija).
• Kad pagerinti sveikatą  praktiškai nereikia jokių specifinių žinių, užtenka mokėti skaityti, perskaityti keletą knygų ir pasinaudoti pateiktomis instrukcijomis.
• Net patys mažiausi pokyčiai gali turėti didelį poveikį sveikatos pagerėjimui.

Vis dėlto su sveikatos tikslais taip pat lengva perlenkti, todėl vienu metu – vienas tikslas. Mano patarimas būtų pradėti nuo labai paprastų tikslų – kasdienė mankšta, šokiai, bėgiojimas ir panašiai, nieko ypatingai sunkaus ar sudėtingo. O po to jau galima imtis žalingų įpročių, dienos ritmo susistatymo, valgiaraščio peržiūros. Pasirūpinsi sveikata – sugrįš pirmykštis entuziazmas, energingumas, žvalumas. Kaip be šių gyvybiškai svarbių savybių žadame pasiekti norimų rezultatų? Sveikata niekada nevėlu pradėti rūpintis, o ją praradęs sunkiai susigrąžinsi. Skirkime jai ypatingą prioritetą dar ir dėl tos priežasties jog niekas kitas mūsų sveikata nepasirūpins. Kad gyvenime nereikėtų linkėti sveikatos – pasirūpinkite ja!

Žymės: asmeninės krizės, materija, mintis, norai, patirtis, tikėjimas, tikslai, viltis, žinojimas